Jau nuo rugsėjo kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5-2 metus įgyti informatikos inžinerijos ir programų sistemų, taip pat turizmo ir poilsio studijų specialybes. Tai numato Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeistas studijų vykdymo reglamentavimas.

Ar tikrai reikėjo įteisinti trumpąsias (tai yra tarpines tarp profesinio ir aukštojo mokslo) studijas, kai kolegijų bakalauras tetrunka trejus metus, o profesinės mokyklos diplomą irgi galima įgyti per vienerius – dvejus metus?

Kokios įtakos nauja studijų forma turės stojančiųjų į profesines mokyklas bei kolegijas srautams? Kaip tai koreguos tų pačių sričių profesinių bakalaurų ir profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimą bei atlyginimus? Ką apie trumpųjų studijų formą galvoja darbdaviai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas dr. Giedrius Gecevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuotraukoje Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas.