Hibridinis karas gresia virsti regioniniu konfliktu: Vakarai reiškia palaikymą spaudimą atlaikančioms šalims. Migrantų stovykla Baltarusijos pasienyje su Lenkija ištuštėjusi, dalis jų sugrūsta po stogu, dalis tebėra lauke. Po įnirtingų susigrūmimų su Lenkijos pasienį saugančiais pareigūnais vilčių teikiantys vaizdai – keli šimtai žmonių grąžinti į Iraką. Tačiau viltys trapios: norinčiųjų grįžti – mažai. Lenkijos pasienio tarnyba tvirtina, kad daugiau Baltarusijos režimo priešininkų prašo prieglobsčio Lenkijoje, jiems demokratinių permainų viltis griauna tai, kad Europa leidžiasi į pokalbius su Aliaksandru Lukašenka, o Briuselis kalba apie „technines derybas“. Kai hibridinis karas gresia virsti regioniniu konfliktu, kai migrantai stumiami ir Ukrainos pasienio link, o netoli jo permestos gausios Rusijos pajėgos, palaikymo pareiškimai spaudimą atlaikančioms Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai šią savaitę skambėjo ir Europoje, ir už Atlanto.

Merkel skambutis Lukašenkai atskleidė: prezidentas ir užsienio reikalų ministras užsienio politiką formuoja atskirai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę ryžosi skambinti Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai. Apie tai Vokietijos vadovė iš anksto informavo visų trijų Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentus. Kitų šalių prezidentai, panašu, su užsienio reikalų ministrais informacija apie skambutį pasidalijo, Lietuvos – ne. Kas taip nusprendė, kodėl – paaiškinimų nebuvo. Buvę užsienio reikalų ministrai sako, kad tai negirdėtas dalykas, kai dvi užsienio politiką formuojančios institucijos slepia informaciją viena nuo kitos, pagal Konstituciją – tokia situacija netoleruotina.

Bilotaitė: neįsivaizduoju, kaip su kriminaliniu nusikaltėliu galima kalbėtis ir sėdėti prie vieno derybų stalo. Kol kanclerė Angela Merkel mėgina išspręsti migrantų krizę pokalbiais su Baltarusijos diktatoriumi, Lietuvos pasienyje tebegalioja nepaprastoji padėtis. Migrantų mėginimų prasibrauti taip pat yra fiksuojama. Migrantų temą pratęsime su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaitė.

Vyriausybė rengia reformą: registruoto bedarbio statuso neteks juo piktnaudžiaujantys. Nors Lietuvos darbdaviai dar niekada nebuvo tokie dosnūs kaip dabar – darbuotojų atlyginimams pirmąkart tenka maždaug pusės viso sukuriamo bendrojo vidaus produkto, o norinčių dirbti vis tiek stinga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia reformą. Ji paliestų ir pačią Užimtumo tarnybą, ir bedarbius. Po pertvarkos, anot ministrės Monikos Navickienės, tarnyba užsiimtų tuo, kuo ir reikia – realiai padėtų iš tikrųjų negebantiems įsidarbinti. Kartu atsirastų įrankių mažinti piktnaudžiautojų norą gyventi iš nelegalios veiklos. Jei tik institucijos aptiktų, kad registruotas bedarbis dirba šešėlyje, jis ne tik netektų bedarbio statuso, bet ir sveikatos draudimą turėtų pradėti mokėti pats. Dalis ekspertų ir politikų sako, kaip bebūtų, visada bus žmonių, kurie vis tiek bus valstybės išlaikytiniai, o išbrauktieji iš bedarbių sąrašo veikiausiai toliau liks socialinės apsaugos akiratyje.

Vokietija sustabdė „Nord Stream 2“ sertifikavimą, tačiau abejojančių nėra – kitais metais dujotiekis pradės veikti. Antradienį Vokietija paskelbė laikinai stabdanti dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą, motyvuodama teisinėmis problemomis. Vėl sužibo viltis, kad dujos taip ir nepradės tekėti Baltijos jūroje nutiestu vamzdynu, tačiau ir Berlynas, ir Maskva suskubo atmesti tokią galimybę. Jos nebemato ir ekspertai: metas kalbėti ne apie tai, kaip stabdyti „Nord Stream2“, o apie tai, kaip reikės su juo gyventi, kai kitais metais prasidės eksploatacija.

JAV ir Kinijos prezidentai gesina įtampą, tačiau proveržio nėra: nesutarimų ašis – Taivanas. Toliau kaistant Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiams, savaitės pradžioje įvykęs šalių prezidentų pokalbis reikšmingesnių permainų šalių santykiams neatnešė. Nors per tris su puse valandos trukusią vaizdo konferenciją abu lyderiai apsikeitė malonybiniais pareiškimais, kalbėjo apie būtinybę palaikyti santykius stabilius, būtent dėl didžiausius nuogąstavimus keliančio aspekto – Taivano salos ateities – abiejų pusių perspėjimai viena kitai patys griežčiausi.

Valstybės priverstos griežtinti ribojimus: Austrija pirmoji įvedė privalomus skiepus visiems. Pandemijai nerūpi valstybių tarpusavio santykiai ir nesutarimai, ji toliau gyvuoja, o Europoje šiuo metu net ir klesti. Todėl su augančiais užsikrėtimų skaičiais bandoma kovoti įvedant ribojimus nenorintiems skiepytis. Niekas nebenori artėjančių švenčių sutikti atskirai, su kompiuterio ekrane vos matomais vaikais ar anūkais. Austrija imasi ir Europoje dar nematyto žingsnio – nuo kitų metų pasiskiepyti privalės jau visi.

Ved. Nemira Pumprickaitė.