„Litexpo“ skiepijimo centre didesni srautai juntami jau ne pirmą savaitę: koordinatoriai prašo registruotis iš anksto. Pagrindinė šiandienos naujiena – paankstinta stiprinančiosios 3-osios COVID-19 vakcinos data: nuo šiol galima skiepytis praėjus keturiems, o ne šešiems mėnesiems, kaip buvo iki šiol. Apie suskubusius stiprinti vakciną klausiame „Litexpo“ skiepijimo centro koordinatorės, kuri pataria norintiesiems registruotis iš anksto.

Indija vėl skendi smoge: uždarytos mokyklos, sutrikimais skundžiasi ir tie gyventojai, kurie iki šiol neturėjo sveikatos problemų. Keliamės į užsienį: Indija vėl skendi smoge – kasmet pasikartojantis reiškinys kenkia gyventojų sveikatai. Šalies valdžia ieško priemonių, kurios padėtų suvaldyti taršą – ketinama išleisti į gatves tik dalį automobilių, taip pat leidžiama dirbti iš namų, kad gyventojams pavyktų išvengti neigiamo poveikio. Apie situaciją šalyje pasakoja užsienio naujienų redaktorė Živilė Raškauskaitė.

Specialistė: skubėti revakcinuotis reikėtų tik įsitikinusiems, kad antikūnų kiekis yra nepakankamas. Nuo šiandien įteisinus stiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės pasiankstinimą, tai padaryti galima ne visomis vakcinomis – norintieji gauti „Moderna“ vakcinos ir toliau turės laukti pusę metų nuo antrosios vakcinos dozės. Apie vakcinų pasirinkimą ir galimus šalutinius poveikius klausiame Vaistų kontrolės tarnybos vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės.

Raudonojo Kryžiaus savanoris: iki šiol atsiranda asmenų, nežinančių apie COVID-19 vakcinas ir skiepijimo tvarką. Antakalnio poliknikoje pagalbos ranką medikams ištiesė Raudonojo Kryžiaus savanoriai – jie skambina pacientams, kurie iki šiol nėra gavę nė vienos COVID-19 vakcinos. Jiems siūloma atvykti į polikliniką arba priimti mobilią skiepijimo komandą. Apie pagalbą ir mokymus savanoriams pasakoja Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė, savo patirtį pristato savanoris Eimantas Pranauskas.

Biržuose aptiktas rekordinio dydžio skruzdėlynas: aukštis siekia žmogaus ūgį. Biržų miške aptiktas rekordinio dydžio skruzdėlynas. Žmogaus ūgio ir kelių metrų pločio vabzdžių namą aptikusios dvi seserys tikisi, kad tai taps dar vienu turistų traukos objektu.

Eurokomisaras Sinkevičius apie ES ketinimą sureguliuoti miškų kirtimą ir tiekti tvarius produktus: tuščių lentynų nebus. ES siekia suvaldyti besaikį miško kirtimą: paskutinių metų miškų praradimai prilyginami didesniam nei visos ES plotas, todėl gamintojams Bendrijos ribose nebus galima tiekti netvariai pagamintų produktų. Kaip teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, pirkėjai neturėtų pajusti kainos skirtumo dėl to, o verslas šį pasiūlymą palaiko.

Migrantų svajonė – Europa: žmonės suvokia tapę Baltarusijos režimo marionetėmis, bet toliau taupo pinigus kelionei. Matant siaubingas sąlygas ir į Baltarusijos pasienį Minsko režimo suvarytų migrantų neviltį kyla klausimas – kas verčia ne tik jaunus žmones, bet ir šeimas su mažais vaikais palikti namus ir leistis į pavojingą kelionę, kuri labai retai baigiasi sėkmingai. Reuters ir AFP agentūrų korespondentai atsakymo ieškojo karų nuniokotose šalyse, daugiausia Irake. Ten nemažai šeimų, kurių sūnūs ir dukros įstrigę pasienyje – tarp Baltarusijos ir Lenkijos ar Lietuvos.

Neįgaliųjų akimis ir ausimis tampantys šunys vedliai: nors Lietuvoje jau ruošiami, patekti į viešąsias erdves su jais vis dar sudėtinga. Lietuvoje neįgaliesiems padedančius šunis vedlius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Paruošti šunį kainuoja tūkstančius eurų, o tokia paslauga nesubsidijuojama, kol kas jie dresuojami asmeninėmis neįgaliųjų lėšomis arba iš suaukotų pinigų. Kita problema – iki šiol su tokiais pagalbininkais lengvai nepateksi į viešąsias įstaigas, parduotuves. Tikimasi, kad tai pasikeis, kai Lietuvoje bus įgyvendintos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos, tačiau kada bus tokie šunys pradėti rengti biudžeto lėšomis – neaišku.

Ved. Guoda Pečiulytė.