Vargu ar rastume lietuvį, kurio kaip nors nebūtų palietusi emigracija. Vieni išvažiavo patys, kiti užsienyje turi gyvenančių giminaičių ar draugų. Prieš truputį daugiau nei dešimt metų buvo daug kalbama, kad tai, kas tada vyko, buvo masinė emigracija. Tėvynę paliekančių lietuvių vis daugėjo. Žmonės, palikę namus, lėkė ten, kur galima daugiau užsidirbti. Apie tokį procesą kaip tautos judėjimas į vieną ar kitą pasaulio pusę, sunku kalbėti apibendrintai, nes kiekvieno istorija – skirtinga. Tačiau vis dėlto tarp jų visų išeina rasti tam tikrų bendrumų. Istorikas, rašytojas, diplomatas, Vilniaus universiteto profesorius Alfonsas Eidintas neseniai pristatė knygą „Lietuva ir masinė išeivystė“. Knyga – didžiulės apimties – net 440 puslapių. Emigracija yra tokia plati tema, kad apie ją kalbėti trumpai tiesiog neįmanoma. Alfonsas pastebėjo, kad daugiau ar mažiau lietuviai migravo visais laikais. Tačiau masinėmis bangomis jis laiko dvi. Tarpusavyje jos turi ir bendrumų, ir skirtumų.