Panorama. Lenkijos prezidento vizitas ir besitęsianti šalies valdančiųjų akistata su Europos Sąjunga

Iš 13 vakar Lietuvos ir Baltarusijos Pasienyje LRT aptiktų migrantų, 2 šiąnakt buvo išstumti atgal į Baltarusiją. Likę 11, tarp jų ir ketverių metų mergaitė lieka Lietuvoje. Teisininkams 2 migrantų išsiuntimas kelia klausimų dėl teisėtumo. Tuo metu Vidaus reikalų ministrė sako, kad dalį migrantų nuo Lenkijos sienos baltarusiai perveža prie Lietuvos sienos.

Lenkijos prezidentas į Lietuvą atvyko paminėti Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto metinių, tačiau ne bendra istorinė atmintis, o bendra migrantų krizė dominuoja darbotvarkėje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pabrėžė saugantys Europos Sąjungos pasienį, ir kad už migrantų likimą atsakinga Baltarusija. O aštrėjant ginčui dėl teisės viršenybės tarp Varšuvos ir Briuselio, Lietuvos vadovas stojo ginti Lenkijos nuo svarstymų Varšuvą bausti finansinėmis sankcijomis.

Europos Komisijos pirmininkė sako, kad Lenkijos konstitucinio tribunolo verdiktas, skelbiantis, jog Bendrijos teisė kai kuriais atvejais nesuderinama su Lenkijos konstitucija, kelia iššūkį Europos Sąjungos pamatams ir vienybei. Lenkijos ministras pirmininkas atkerta, kad Komisija esą peržengia savo įgaliojimus ir kaltina Briuselį dėl šantažo.

Seimas apsisprendė – už COVID-19 testus nuo gruodžio turės susimokėti patys darbuotojai. Naujų susirgimų nemažėjant, tikimasi, kad mokami testai paskatins skiepytis. Kai kurie dirbantieji sako, kad vakcinos vis vien nesirinks.

Visi 18 metų ir vyresni gyventojai, kurie paskutinį skiepą nuo COVID-19 gavo ne anksčiau kaip prieš 180 dienų, kviečiami dar vienos – stiprinamosios dozės. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vakcinų suformuoto imuniteto trukmės tyrimus, Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų rekomendacijas. Pasak profesorės Aurelijos Žvirblienės, revakcinacija mažina užsikrėtimų skaičių, taip pat mažiau žmonių patenka į ligonines.

Latvijoje poryt beveik mėnesiui įvedamas karantinas. Valdžia sako, kad pačių griežčiausių ribojimų esanti priversta imtis dėl itin vangaus gyventojų skiepijimosi. Susirgimų skaičius šalyje auga drastiškai – per pastarąją savaitę naujų atvejų padaugėjo beveik 50 procentų, o pastarųjų dviejų savaičių sergamumo rodiklis Latvijoje didžiausias nuo pandemijos pradžios. Kad įsigaliotų, planą dar turi patvirtinti ministrų kabinetas.

Ukrainoje besilankantis Amerikos gynybos sekretorius ragina Rusiją sustabdyti karą Rytų Ukrainoje, pabrėždamas, kad Maskva pradėjo konfliktą ir išlieka pagrindinė taikaus sprendimo kliūtis. Susitikęs su Ukrainos prezidentu ir gynybos ministru Loidas Ostinas aptarė naują dvišalį planą dėl strateginės gynybos. Daliai Europos nerimaujant, kad Vašingtono dėmesys krypstą į Ramųjį vandenyną, Amerikos paramą Ukrainai Pentagono vadovas vadino nepajudinama, o Juodosios jūros regioną – kritiškai svarbiu. Ostinas taip pat pabrėžė, kad Rusija negali kištis į Ukrainos siekius jungtis prie NATO.

Čekijos policija pradėjo tyrimą dėl galimo nusikaltimo prieš respubliką. Pareigūnai domisi ligoninėje gydomo prezidento Milošo Zemano administracijos vadovo veiksmais. Manoma, kad jis galėjo nuslėpti detales apie prastą prezidento būklę. Vakar Čekijos Senato lyderis, remdamasis ligoninės pranešimais, paskelbė, kad Zemano būklė nebeleidžia jam eiti pareigų. Skelbiama, kad apie tai prezidento komanda žinojo dar praėjusią savaitę. Pareigūnai tiria pranešimus ir apie tai, esą Zemano administracijos vadovas surengė nuo ligoninės nuslėptą prezidento susitikimą su parlamento pirmininku ir galėjo padirbti Zemano parašą. Prezidentas į ligoninę skubiai paguldytas praėjus vos dienai po praėjusią savaitę vykusių parlamento rinkimų. Nors opozicinis aljansas įveikė dabartinio premjero Andrėjaus Babišo partiją, prezidentas prieš rinkimus žadėjo jam pavesti formuoti vyriausybę. Dabar Senatas pradeda procesą, per kurį prezidento galios būtų perduotos ministrui pirmininkui ir naujai išrinkto parlamento pirmininkui. Dėl to dar turėtų sutarti abeji parlamento rūmai.

Kas savaitę – po milijoną eurų nuostolio. Taip dabar sako gyvenantys Lietuvos kiaulių augintojai. Apie veiklos stabdymą esą galvoja pusė iš 40 bendrovių. Kiaulių augintojai prašo arba pagalbos – aktyviau kovoti Briuselyje, arba tegul jiems tiesiai šviesiai valdžia pasako, kad jų nereikia. Žemės ūkio ministro teigimu, EK žino padėtį, laukiama reakcijos.

Veiklą atnaujina rekonstruotas Palangos oro uostas: ketvirtadienį laukiama pirmo lėktuvo. Pilotai ir keleiviai galės įvertinti visiškai naują kilimo-tūpimo taką, o skrydžių bendrovės, tikimasi, pasiūlys daugiau krypčių.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda Valdovų rūmuose atidarė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos parodą. Didžiulėje knygoje įrišti ir kiti Abiejų tautų respublikos Seimo priimti dokumentai. Ši istorinė relikvija Lietuvoje eksponuojama pirmą kartą. Dokumentas į Valdovų rūmus atvežtas iš Vyriausiojo senųjų Aktų archyvo Varšuvoje. 1791-ais metais priimta Konstitucija dažnai įvardijama kaip pirmoji Europoje ir antroji Pasaulyje po JAV Konstitucijos.

Prestižinėje Paryžiaus šiuolaikinio meno mugėje FIAC – ir lietuvių menininko Augusto Serapino darbas. Į tūkstančius meno mylėtojų sutraukiančią parodą menininkas atsivežė istoriją apie švedišką paveldą, bet su lietuvišku prieskoniu. Iš Paryžiaus – LRT reporteriai Mindaugas Laukagalis ir Justina Ilkevičiūtė.

Vilniaus Paupio mikrorajone kuriama meno galerija po atviru dangumi. Šią savaitę viešosiose Paupio erdvėse instaliuoti pirmieji du – menininkų Beatričės Mockevičiūtės ir Žilvino Landzbergo – kūriniai. Iki pavasario juos papildys dar penki skirtingų Lietuvos menininkų kartų sukurti darbai specialiai šiai vietai.

Ved. Eglė Bučelytė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau