Savaitė. Migrantų istorija nesibaigia: norinčių kirsti sieną daugėja, EK nori paaiškinimų

Po daugiau nei mėnesio baigsis pusės metų sulaikymo terminas pirmiesiems į Lietuvą per Baltarusiją atvykusiems migrantams. Vidaus reikalų ministerija siūlo, ar išleisti į laisvę, dėl kiekvieno migranto atskirai spręs migracijos departamentas ir pasienio tarnyba. Tokius siūlymus, kaip prieštaraujančius Konstitucijai, kritikuoja teisininkai, o pabėgėlių teisių gynėjams klausimų kelia, ar tikrai migrantų atvejai bus vertinami individualiai. Migrantams vertėjaujantis kurdas perspėja, kad išleidus visus į laisvę, gali išaugti norinčiųjų per Lietuvą keliauti į Europą. Baltarusijoje savo kelionės gali laukti iki keliolikos tūkstančių migrantų. Susirūpinimą jų likimu jau pradėjo reikšti ir Briuselis. Vidaus reikalų ministrė pripažįsta, kad reikia pokyčių, rengiamas naujas krizės valdymo modelis

Vyriausybė pritarė kitų metų biudžeto projektui, jis bus teikiamas Seimui. Žinia, kurią skelbia Vyriausybė – 2022-ųjų biudžetas skirtas gyventojų pajamoms didinti ir skurdo rizikai mažinti, todėl labiau orientuotas į mažesnes pajamas gaunančių asmenų gerovę. Kitąmet neapmokestinamųjų pajamų dydis augs iki 460 eurų, o minimali mėnesio alga – iki 730 eurų. Vidutinė senatvės pensija didėtų iki 465 eurų, taip pat nuo kitų metų vienišo asmens išmokas – 32 eurus – galės gauti visi vieniši pensinio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Numatomos didesnės išmokos globojamiems vaikams, daugiau žmonių galės pretenduoti į kompensacijas už šildymą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė – „Savaitėje“.

Šešerius metus trukusi Varšuvos ir Briuselio priešprieša pasiekė kulminaciją, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad kai kurie Europos Sąjungos teisiniai aktai viršija Lenkijos sutartyse suteiktus įgaliojimus. Šią savaitę verdiktas, kad Lenkijos įstatymai viršesni, nei kai kurios ES teisyno nuostatos, įsigaliojo paskelbus oficialiame leidinyje. Apie tai, kad Konstitucinis Tribunolas visiškai priklausomas nuo Jaroslavo Kačinskio vadovaujamos partijos „Teisė ir teisingumas“, kalbėta ne sykį, šįkart – apie teisinę akrobatiką, kurios buvo griebtasi, kad kaimyninė šalis atsidurtų prie „Polexito“ slenksčio, nors valdžios viršūnė ginasi to nesiekianti. Kaip išeiti iš teisinės aklavietės, kai daugiau nei 80 procentų šalies gyventojų nori likti Europos Sąjungoje?

Po medicinos studijų universitete, gavę gydytojų diplomus ir licencijas, savarankiškai gydyti jie gali tik po maždaug septynerių metų rezidentūros. Deja, per tuos metus, pasak gydytojų rezidentų, jie patirties neįgauna, nes yra susigrūdę dviejose universitetinėse ligoninėse ir tenka kautis dėl galimybės gauti praktinių įgūdžių. Jaunųjų gydytojų asociacija pasiekė, kad būtų įteisintas vakarietiškas pakopinės rezidentūros modelis ir rezidentai, įgavę kompetencijas, palaipsniui galėtų jas teikti savarankiškai, dirbti regioninėse ligoninėse. Įstatymas priimtas 2018-siais, tačiau neveikia – vieni valdininkai visai neskuba kurti reikalingų teisės aktų, kitiems trūksta kompetencijos juos vertinti. Tikimasi, kad naujasis rezidentūros modelis pagaliau pradės veikti 2023-siais, tačiau akivaizdu, kad skubėti niekam nenaudinga, nes dabar gydytojai rezidentai – pigi darbo jėga.

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos jau baigtos ir dujos pradės tekėti gavus reguliacinius Vokietijos ir Europos Sąjungos patvirtinimus. Nepaisant to, Ukraina vis dar kovoja, kad dujotiekio eksploatacija taip ir neprasidėtų. Kijevas nuogąstauja, kai tai įvyks, Rusijos dujų eksportas taps nepriklausomas nuo Ukrainos ir Maskva galės leistis į didelio masto karinę kampaniją į Ukrainos gilumą, nebijodama prarasti pelno iš dujų. Europa ukrainiečių nerimą supranta ir bando užtikrinti, kad tranzitas per Ukrainą tęstųsi nepaisant „Nord Stream2“. Tačiau Kijevas daug vilčių į Rusijos gerumą nededa. Prieš kelias savaites vienas Ukrainos dujų sektoriaus pareigūnų prognozavo: Kremlius pasakys, kad tiekti pasiruošęs, bet kažkas blogai su Ukrainos dujotiekiais. Prognozė pasitvirtino: trečiadienį Putinas pasakė būtent tai.

93 procentams Afganistano namų ūkių nepakanka maisto, pusei vaikų gresia neprievalgis – tokia statistika dalijasi Jungtinės Tautos ir ragina pasaulį nelaukti: artėjant žiemai padėtis gali greitai pablogėti. Tuo metu tarptautinei bendruomenei kyla klausimas – kaip padėti afganistaniečiams, bet kartu nepripažinti Talibano vyriausybės?

Apie Ericas Zemmouras gal ir negirdėjote – kaip ir dauguma Europos. Bet Prancūzijoje politinės diskusijos seniai sukasi tik apie jį, o balandį – kas žino – gal vadinsime jį prezidentu. Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų komentatorius, reikalaujantis drausti musulmoniškus vardus ir skaras, nuteistas dėl neapykantos kurstymo, per rugsėįį staigiai šovė į reitingų viršų, aplenkė tradicinę kraštutinių dešiniųjų lyderę Marin Le Pen, ir dabar patektų į antrąjį turą su Emmanueliu Macronu, nors dar nė nepasiskelbė kandidatu. Zemmouras lyginamas su Donaldu Trumpu: irgi politikos pašalinis, išgarsėjęs televizijos šou, norintis grąžinti Prancūzijai didybę. Tik jis – dar ir intelektualas, parašęs daug populiarių knygų. Jis jau primetė imigracijos, islamo ir teisėtvarkos temas, bet ar jis turės ką pasakyti kitomis temomis?

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau