Seimas tik iš antro bandymo, vėlų vakarą pritarė Vyriausybės siūlymui skirti šimtą eurų gyventojams nuo 75-erių metų, kurie iki rugsėjo nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos vaisiškai pasiskiepys. Opozicija aiškina, kad valdančiųjų siūlymas diskriminacinis. Valstiečiai žalieji siūlė už skiepijimąsi, pinigais apdalyti senjorus nuo 65-erių, tačiau šis siūlymas atmestas.

Mokėti pinigus skatinant pasiskiepyti – jau ne nauja idėja. Ją taikė ir kitos Europos šalys, Jungtinės Valstijos. Kad piniginės paskatos veikia, įrodė ir Švedijos mokslininkai. Vis dėlto jie atkreipia dėmesį, kad tai gali būti neetiška, be to, griauna pasitikėjimą valdžia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stvarsto iš registruotų bedarbių sąrašo braukti tuos, kurie Užimtumo tarnyboje registruojasi tik tam, kad nemokėtų privalomojo sveikatos draudimo. Kai kurie ekspertai sako – idėja gera. Bėda tik, kad išskaidyti turinčius paskatų dirbti; jų neturinčius, nes pragyvena iš šešėlio; ir visiškai beviltiškus – be išsilavinimo, be kvalifikacijos, galbūt turinčius ydingų įpročių, labai sunku. Valstybė, anot ekspertų, turi susitaikyti, kad keli procentai nedirbančiųjų visą laiką bus išlaikytiniai.

Europos Sąjungos vadovai Kijeve pažadėjo pasirūpinti, kad Ukrainai nepristigtų dujų ir ji gautų pajamų iš rusiškų dujų tranzito. Nutiesus dujotiekį „Nord Stream“, Rusija vengia įsipareigoti tiekti dujas per Ukrainą, o Vladimiras Putinas įspėjo, kad Ukrainos vamzdžiams gali nutikti nelaimių. Rusija jau atvirai sako, kad sutvarkytų dujų tiekimą Europai, kenčiančiai nuo stygiaus ir aukštų kainų, jei europiečiai su ja nebesielgtų kaip su prieše. Vengrija jau pasirašė ilgalaikį susitarimą su Maskva, jis irgi aplenkia Ukrainą.

Prie sienos su Baltarusija praėjusią parą apgręžta per 120 migrantų, daugiausia nuo rugpjūčio pabaigos. Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai neįsileidžiant migrantų, jų Baltarusijoje skirtingais vertinimais gali būti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių. Dalis jų įstrigę pasienyje. Tarp migrantų populiariuose socialiniuose tinkluose dabar vyrauja kalbos ne apie Lietuvos, o Lenkijos kryptį.

Lenkijos vyriausybė publikavo konstitucinio tribunolo verdiktą, kad jos konstitucija viršesnė už Europos Sąjungos teisę, ir jis įgavo teisinę galią. Šis žingsnis galutinai nubraukė viltis, kad ketvirtadienio verdiktas dar gali būti Briuselio ir Varšuvos derybų objektas. Pasak ekspertų, jis sukūrė susidūrimą, kurio nebeįmanoma išspręsti derybomis. Dabar, anot jų, Lenkijos buvimas Europos Sąjungos teisinėje erdvėje priklausys nuo to, ar teisėjai išdrįs verdiktą ignoruoti ir užsitraukti ginčijamų drausmės rūmų bausmes. Bet jei teisėjai juo vadovausis, Lenkijoje nebebus taikoma dalis bendrijos teisės, o tai gali vesti prie faktiško išstojimo. Per šimtą tūkstančių opozicijos rėmėjų sekmadienį protestavo prieš valdančiųjų politiką, esą vedančią prie „Poleksito“. Premjeras, šio verdikto iniciatorius, šiandien apkaltino opoziciją meluojant. Bet Mateusz Morawiecki pats kartojo, esą teismai ir kitur yra priėmę panašių sprendimų, nors jokia bendrijos narė neturi tokio masto verdiktų dėl savo konstitucijos viršenybės.

Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkai teigia, kad trečdalis jų apklaustų COVID-19 sirgusių ir ligoninėje gydytų žmonių ilgiau kaip mėnesį jautė ligos pasekmes – nuovargį, paūmėjusias lėtines ligas. Ketvirtadalis skundėsi smegenų rūku, kuris trukdė kasdienei veiklai.

Kazlų Rūdos savivaldybė rengs gyventojų apklausą, kur turėtų eiti „Rail Baltica“ europinė vėžė ir įrengti aplinkkeliai. Gyventojai nerimauja dėl būsimo triukšmo bei galimo miško masyvo kirtimo. Susisiekimo ministerija ragina neskubėti, nes specialusis planas dar tik rengiamas.

Tarptautinis valiutos fondas pakėlė ūkio atsigavimo prognozę euro zonoje, bet kitos turtingos šalys ir visas pasaulis po pandemijos atsigaus lėčiau negu prognozuota liepą. Pasaulio ekonomika šiemet augs beveik šešiais, kitąmet – penkiais procentais. Tačiau, pasak fondo, gilėja nelygybė, kai skurdžiausios šalys negauna vakcinų ir dar labiau atsilieka. Tuo metu turtingiausioms šalims gresia kainų augimas dėl tiekimo grandinių sutrikimų, darbo jėgos stygiaus ir puslaidininkių trūkumo. Jungtinėse Valstijose augimas bus mažesnis negu manyta, net jei partijos sutars dėl milžiniškų išlaidų paketų infrastruktūrai. Tačiau išsivysčiusios šalys jau kitąmet turėtų pasivyti ikipandeminę augimo trajektoriją, o vėliau ją pralenkti. Besivystančios šalys, ir net Kinija, augs lėčiau negu prognozuota. Atsigavimą sujaukė delta atmaina, ir jei kitąmet pasaulyje nebus paskiepyta 70 procentų žmonių, mutacijos gali toliau kelti grėsmę atsigavimui.

Karalienė Elizabeth II-oji pirmą kartą pasirodė viešame renginyje su lazda, minint ginkluotųjų pajėgų labdaros fondo šimtmetį. 95-erių monarchė į Vestminsterio abatiją Londone įėjo ne per įprastas pagrindines duris, o per kiemą. Jai lazdą padavė duktė princesė Ana. Elizabeth II-oji yra vaikščiojusi su lazda prieš 18 metų, po kelio operacijos.

Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno personalinė paroda „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“, kurioje – daugiau nei 300 žydų portretų ir jų biografijų. Paroda kviečia apmąstyti, ką reiškia išgyventi Holokaustą ir patekti į kitą – sovietų – represinį režimą.

Vilniuje visą parą veikianti unikali gatvės meno galerija „Open Gallery“ pildosi naujais kūriniais. Keliose miesto vietose atsiranda nauji gatvės menininkų piešiniai. O atvykusius į geležinkelio ir autobusų stotį nuo šiol pasitiks didžiulis keliolikos metrų dydžio Einšteinas.

Ved. Ignas Andriukevičius