Panorama. Nauji „Pasaulio atminties“ objektai (su vertimu į gestų k.)

Lietuvai pirmaujant pagal užsikrėtimus Europos Sąjungoje, o užsikrėtusiųjų per dieną fiksuojant daugiau nei pasiskiepijusiųjų, Prezidentas Gitanas Nausėda sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui siūlo du kelius, vienas jų – jei nesusitvarko su situacija, pripažinti tai ir nelaikyti Vyriausybės įkaite. Pats ministras teigia jaučiantis premjerės pasitikėjimą ir yra susikoncentravęs į tiesioginį darbą, o pandemiją esą galima suvaldyti tik skiepijantis.

Įpusėjus rudeniui, eilėse pas šeimos gydytojus ir specialistus tenka laukti nuo savaitės iki kelių mėnesių. Kol pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, medikai sako, kad darbo krūvis šiuo metu išaugo bent dvigubai. Tam įtakos turi ir pandemija, ir sezoninės ligos. Neišlaukus eilėse, kai kurie kreipiasi į privačias klinikas.

Europos Sąjunga sulaukia vis daugiau spaudimo keisti migracijos tvarką. Prie Lietuvos inicijuoto laiško, kurį pasirašė 12 Bendrijos šalių, per šiandien vykusią vidaus reikalų ministrų tarybą prisijungė dar dvi valstybės. Laiške Europos Komisijai siūloma suteikti daugiau galių valstybėms atstumiant neteisėtus migrantus, taip pat – iš europinių pinigų statyti pasienio tvoras. Iš Briuselio – Mindaugas Laukagalis ir Justina Ilkevičiūtė.

Europos Komisija sako, kad panaudos visas priemones bendrijos teisei ginti, kai Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimas dėl jos teisės viršenybės sukėlė politinę audrą bendrijoje. Nors tokio verdikto laukta, bendrijos įkūrėjos įspėja Varšuvą nežaisti su ugnimi. Prancūzija sako, kad kilo Lenkijos išstojimo grėsmė. Sprendimo iniciatorius premjeras Mateuszas Morawieckis neigia tokius ketinimus, bet teisės ekspertai įspėja, kad peržengtas rubikonas, o opozicija kviečia ginti europietišką kryptį.

Žurnalistų bendruomenė solidarizuojasi su Klaipėdos naujienų portalu „Atvira Klaipėda“ ir ragina apginti teisę į informaciją, teismui atmetus skundą dėl nepalankaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Teismas nusprendė, kad portalas pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kai pranešė informaciją apie Klaipėdos savivaldybės valdomos bendrovės viešuosius pirkimus.

Du žurnalistai, nepasiduodantys Filipinų ir Rusijos autoritariniams režimams, apdovanoti šių metų Nobelio taikos premija. Laukianti kalėjimo bausmės už šmeižtą Filipinų žurnalistikos veteranė Marija Ressa sako, kad tai pasaulio žurnalistų vaidmens pripažinimas. „Novaja gazeta“ įkūrėjas ir redaktorius Dmitrijus Muratovas sako, kad tikrieji premijos gavėjai turėtų būti lygiai prieš 15 metų nužudyta jo reporterė Ana Politkovskaja ir dar penki žuvę žurnalistai.

Teigiamų koronaviruso atvejų mokyklose nustatoma vis daugiau, specialistai sako, jog testuoti reikia dar intensyviau: tai vienintelis būdas kuo ilgiau mokytis gyvai. Tačiau po kelis šimtus mokinių per dieną ištestuoti turintys visuomenės sveikatos specialistai pripažįsta, ne visi pakeliantys tokį darbo krūvį: kelios dešimtys jų jau išėjo iš darbo, likę nepatenkinti mažomis algomis ir po pusę paros trunkančia darbo diena.

Latvijos vyriausybė šiandien svarsto sprendimą dėl pandemijos skelbti nepaprastąją padėtį, ją įvesti vakar pasiūlė krizių valdymo taryba. Premjeras taip pat paskelbė, kad nuo šiol skiepai bus privalomi visiems valstybės ir savivaldybių tarnautojams, ne tik medikams, mokytojams ir socialinės globos įstaigų darbuotojams. Tai jau trečias kartas, kai Latvija įveda nepaprastąją padėtį.

Jungtinės Valstijos gali išvengti pirmojo istorijoje bankroto, jei ir žemieji parlamento rūmai pritars susitarimui dėl 2 mėnesių atokvėpio.

Po kelių savaičių derybų Senatas minimalia persvara pritarė kompromisui, bet jis tik atideda krizės sprendimą. Antradienį dar balsuos Atstovų rūmai. Kompromisas leis beveik puse trilijono dolerių padidinti skolą, jau viršijančią 28 trilijonus. Tiek turėtų užtekti maždaug iki gruodžio 3-osios. Tokie didinimai buvo įprasti dešimtmečius, bet dabar įstrigo dėl partijų rietenų. Iždas perspėjo dėl bankroto jau spalio 18-ąją, esą padariniai būtų katastrofiški. Amerikos ekonomikai grėstų nuosmukis, sulėtėtų ir pasaulio atsigavimas. Respublikonai, nors ne kartą didino skolinimosi limitus valdant Donaldui Trumpui, atsisakė tai daryti, kai daugumą turi Joe Bideno demokratai. Jie atsitraukė, tik kai demokratai pagrasino imtis reformos, kuri iš esmės pakeistų Amerikos politiką – leisti įstatymus Senate priimti vienos partijos balsais.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijos Mažeikių rajone esančioje naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“ per ateinančius 5 metus sieks beveik pusseptinto šimto milijonų eurų. Anot įmonės atstovų, investicijos leis iš mažesnio žaliavinės naftos kiekio pagaminti daugiau perdirbtos naftos, taip sumažinant Mažeikių gamyklos taršą. „Orleno“ atstovo teigimu, Lietuva taip pat prisideda prie investicijų maždaug 70 milijonų eurų, taip pat ketina pertvarkyti kelių infrastruktūrą, svarstoma, kaip panaudoti ES struktūrinius fondus.

Prieš tris dešimtmečius Lietuvai tapus „Unesco“ nare, šalis pasiūlė įsteigti programą, kuri padėtų aktyviau saugoti ir viešinti dokumentinį paveldą. Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į nacionalinį „Pasaulio atminties“ registrą įtraukti 2006-taisiais, šiuo metu registre – 74 rašytiniai dokumentai. Šiandien iškilmingame „Unesco“ posėdyje, skirtame Lietuvos narystės 30 paminėti, įteikti liudijimai naujiems dokumentinio paveldo saugotojams.

Kultūros ministras Simonas Kairys įsiteikė aukščiausius kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Jais apdovanoti – pedagogė Dalia Adelė Augunas, režisierė, aktorė ir rašytoja Birutė Marcinkevičiūtė, aktorė Violeta Podolskaitė, choreografė, šokėja ir pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lauskienė, bibliotekininkė ir bibliografė Zita Sinkevičienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis. Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už 10 pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.

Beveik po 15 metų pertraukos Lietuvoje šįvakar koncertuoja vienu geriausių chorų pasaulyje tituluojamas Estijos filharmonijos kamerinis choras. Šis koncertas – tai jau ketvirta savaitė Vilniuje vykstančio Šv. Jokūbo festivalio dalis ir šio renginio kulminacija.

Ved. Marijus Žiedus

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau