I tema. Rūpestis sveikata tampa prabanga
Sunkumai patekti į poliklinikas: pacientai skundžiasi išaugusiomis eilėmis, medikai – padvigubėjusiu krūviu
Įpusėjus rudeniui eilės prie šeimos gydytojų ir specialistų kabinetų – nuo savaitės iki kelių mėnesių. Kol pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, medikai sako, kad darbo krūvis šiuo metu išaugo bent dvigubai. Tam įtakos turi ir pandemija, ir sezoninės ligos. Neišlaukus eilių, kai kurie kreipiasi į privačias klinikas.
Higienos instituto duomenimis pernai šalyje iš viso mirė per keturiasdešimt tris tūkstančius žmonių – truputį mažiau nei gyvena Alytuje. Daugiau nei pusė iš jų – nuo kraujotakos ir širdies ligų. Virš aštuonių tūkstančių mirčių priežastis buvo piktybiniai navikai. Pustrečio tūkstančio žmonių gyvybės nutrūko nukritus, tyčia susižalojus, avarijose ar apsinuodijus. Dar virš dviejų tūkstančių įveikė COVID-19. Per tūkstantį – kvėpavimo sistemos ligos. Pernai, palyginti su ankstesnių metų mirtingumu, visoje Europoje mirė per puse milijono žmonių daugiau. Viena iš priežasčių – sumažėjęs sveikatos paslaugų prieinamumas.
II tema. Lenkija. Ar Lenkija eina „Polexito“ link?
Europos Komisija sako, kad panaudos visas priemones bendrijos teisei ginti, kai Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimas dėl jos teisės viršenybės sukėlė politinę audrą bendrijoje. Nors tokio verdikto laukta, bendrijos įkūrėjos įspėja Varšuvą nežaisti su ugnimi. Prancūzija sako, kad kilo Lenkijos išstojimo grėsmė. Sprendimo iniciatorius premjeras Mateuszas Morawieckis neigia tokius ketinimus, bet teisės ekspertai įspėja, kad peržengtas rubikonas, o opozicija kviečia ginti europietišką kryptį.
Apie Lenkijos fundamentalų konfliktą su ES: tai krizė kurios Bendrija niekada nėra turėjusi
LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas apie Lenkijos priešiškus ES vienybei sprendimus ir galimą „Polexitą“.
III tema. Nobelis – žiniasklaidos laivės gynėjams
Nobelio premija teikiama jau 120 metų, nuo 1901. Šiemet Nobelio taikos premija skirta žiniasklaidos laisvės gynėjams.
Nobelio taikos premija šiemet skirta dviem žurnalistams, kurie nepasiduoda autoritarinių režimų bandymui gniaužti spaudos laisvę.
Filipinų žurnalistė Marija Ressa, prieš trejus metus jau pripažinta žurnalo „Time“ metų žmogumi, anksčiau dirbo „CNN“, o pastaruoju metu kritiškai nušviečia plačiai kritikuojamą prezidento Rodrigo Dutertės kovą su narkotikais, kurią Nobelio komitetas pavadino žmogžudiška. Ji pripažinta kalta byloje dėl šmeižto, jai gresia šešeri metai kalėjimo, bet skundas dar nagrinėjamas. Premija, pasak jos, suteiks jėgų kovoti toliau. Vieno iš nedaugelio Rusijoje dar liekančių nepriklausomų leidinių „Novaja gazeta“ įkūrėjas ir redaktorius Dmitrijus Muratovas sako, kad premija yra ne jo, o laikraščio ir kolegų įvertinimas. Kremlius pavadino Muratovą drąsiu ir ginančiu savo idealus. Per tris dešimtmečius nužudyti šeši laikraščio reporteriai, tarp jų Ana Politkovskaja. Kaip tik vakar Muratovas vadovavo jos atminimo ceremonijai. Kartu baigėsi ir senatis, nors tikrieji jos nužudymo iniciatoriai neįvardyti.
Docentas: Nobelio taikos premijos realių veiksmų nedaro, tačiau įkvepia nenuleisti rankų
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius komentuoja žurnalistams skirtą Nobelio taikos premiją ir žiniasklaidos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje.
Kauno „Žalgirio“ vadovai nori vėl matyti kovingą komandą. To pasigedus šiandien atleistas treneris Martinas Schilleris. Lūžio taškas pasiektas po vakar pralaimėtų Eurolygos rungtynių. Šilerio vietą užims griežta ranka pasižymintis slovėnas Jure Zdovcas. „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas sako, kad dabar žaidėjai turės įrodyti, ar jie gali prisitaikyti.
Ved Rasa Tapinienė
Kitos nuorodos: