Lietuviškiems maisto produktams parduotuvės galėjo uždėti 10-25 procentus prekybinį antkainį. Importinių maisto prekių antkainiai nebuvo ribojami. Dėl tos pačios priežasties prekybininkai lietuvišką maistą pirkdavo iš tų gamintojų, kurie jį ir parduodavo brangiau. Už brangesnį daiktą, didesnis pelnas. Antkainius liberalizavus, sąlygos prekiauti užsienietišku ir lietuvišku maistu suvienodėjo.
Kitos nuorodos: