Tautiniai raštai ir jų pritaikymas šiuolaikinėje madoje, kostiumai iš skiaučių – siekiant tvarumo, arba – vilna, kuri paprastai, asocijuojasi su nemaloniais pojūčiais, tačiau, pritaikius šiuolaikines technologijas, ji tampa švelni, kaip šilkas – tai tik dalis KTU Dizaino centro docento, medžiagų inžinerijos, technologijų dr. Kęstučio Lekecko kasdienybės. „Mados produktai rinkoje šiandien konkuruoja ne tik nauju stiliumi, bet ir išskirtinėmis savybėmis bei naujomis gamybos technologijoms“, – „7 Kauno dienos“ komandai marškinius, kurių audinys atsparus bet kokiam tepliam skysčiui, pavyzdžiui, kavai, pademonstruoja žinomas dizaineris. Dėl nanotechnologijų, anot jo, apdirbtas verpalas, iš kurio vėliau gimsta medžiaga, įgyja netgi prakaitui ir jo kvapui atsparių hidrofobilių – lipofobinių savybių. Jo teigimu, studentų ir dėstytojų sukurti projektai laimi prestižinius tarptautinius dizaino apdovanojimus, tampa realiais įmonių gaminiais, nubrėžiančiais ateities gyvenimo būdo tendencijas.

„7 Kauno dienos“ šią savaitę atskleidžia ir Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeros „Ne sau žmonės“ užkulisius. Ši pjesė turėjo būti suvaidinta anuometėje dramos vaidykloje dar 1920-aisiais. Maždaug prieš 100 metų rašyti Vydūno laiškai ir filosofiniai traktatai – išbandymas spektaklio kūrėjams. Ar šiandien Vydūnas ir jo filosofinė mintis aktuali ir suprantama? Pasak spektaklio režisieriaus Jono Vaitkaus – jei žmogus pirmiausia sau yra žmogus, tai tikėtina, kad ir kitam bus žmoniškas.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre nekantriai laukiama ir pirmosios sezono premjeros pagal Henriko Ibseno pjesę „Peras Giuntas“, didžiąją sceną išvysiančios jau šią savaitę. Ją kuria vengrų ir lietuvių kūrėjai. Su režisieriumi Csaba Polgar kalbamės, kaip šiame procese jam talkina aktoriaus-režisieriaus patirtis, kaip aktorių komanda priėmė jo viziją.