LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“

I tema. Neteisėtos migracijos suvaldymas Lietuvoje ir Europoje

Neteisėtų migrantų krizė suvaldyta. Taip sako situaciją Seime pristačiusi ekstremalios situacijos vadovė, vidaus reikalų ministrė. Agnė Bilotaitė konkreti: visas dėmesys skiriamas ne atvykėlių integracijai, o grąžinimui į kilmės šalis. Negavusieji prieglobsčio turės du pasirinkimus: arba grįš savanoriškai, arba bus deportuoti. Kokie yra dėliojami galimi scenarijai siekiant išvengti panašių krizių ateityje kalbėsime jau po kelių minučių, o dabar žvilgterėkime, kaip sekasi perskirstyti srautus vietoje.

Chaosas, kritika, pasimetimas, sprendimų paieška – visa tai susidūrus su ženkliai išaugusiais migrantų srautais Europoje jau išgyventa prieš penkerius metus. Valstybėms narėms barantis, kuri turėtų, o kuri nenorėtų padėti kitai palengvinti tekusios naštos, buvo priimtas sprendimas mokėti trečiai šaliai – Turkijai, kad ši stabdytų žmones prie savo sienų. 2016-aisiais pasirašytas susitarimas turėjo būti abipusiai naudingas – Ankara įsipareigojo sulaikyti migrantų srautą, kurio našta Europai darėsi nepakeliama, Briuselis už tai Turkijai pažadėjo 6 milijardų eurų paramą bei palankesnę vizų ir prekybos tvarką. Nors Ankara skundžiasi, kad Europa ne iki galo laikosi žodžio, o jos kaimynės, pavyzdžiui, Graikija, ne sykį skelbė, jog susitarimas žlugęs, Europos Sąjunga Turkijai šiemet pažadėjo dar beveik 600 milijonų eurų. Ankara reikalauja, kad susitarimas būtų iš esmės peržiūrėtas, nes masiškai plūsta pabėgėliai iš Afganistano.

Šakalienė dėl neteisėtos migracijos srautų valdymo: žmonių kontrabandininkai vis dar lieka nenubausti

Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kuri migracijos srautus valdyti planuoja steigdama centrus trečiosiose šalyse, tad sulaukė tiek Europos Sąjungos, tiek nevyriausybinių organizacijų kritikos. Vieningo sutarimo, ar tai tinkamiausias sprendimas, nėra ir visuomenėje. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė komentaras apie neteisėtos migracijos srautų valdymą.

II tema. Nekilnojamo turto mokestis

Finansų ministerija su savivaldybių asociacija svarsto, kaip turėtų keistis nekilnojamojo turto mokestis. Dabar jį moka asmenys, turintys turto bendrai daugiau kaip už 150 tūkstančių eurų. Svarstomos trys alternatyvos, kaip mokestis galėtų atrodyti po poros metų – nuo 2023-ųjų.

„Naudą gautų visos savivaldybės“ taip sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė. Dabar nekilnojamojo turto mokestis, kurio šiemet planuojama surinkti 7 milijonus, keliauja į valstybės biudžetą. Tačiau pasitvirtinus naują modelį, surinkti mokesčiai atitektų savivaldybėms. Ir jo galėtų būti surenkama net 4 kartus daugiau nei dabar.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas apie NT situaciją Lietuvoje: rinka kaista, tačiau kainos nėra pervertintos

Finansų ministerija su savivaldybių asociacija svarsto, kaip turėtų keistis nekilnojamojo turto mokestis. Dabar jį moka asmenys, turintys turto bendrai daugiau kaip už 150 tūkstančių eurų. Svarstomos trys alternatyvos, kaip mokestis galėtų atrodyti po poros metų – nuo 2023-ųjų. Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus komentaras.

III tema. Darbo rinkos paradoksai: darbuotojų masiškai trūksta, tačiau nedarbas nemažėja.

Vis dar gyvename paradokse, kai darbo pasiūlymų – rekordiškai daug, bet norinčių dirbti – nerandama, nors registruotų bedarbių – penktadalis milijono. Daugiau nei dvylika procentų.

Ekspertas apie didelę darbo pasiūlą ir nemažėjantį nedarbą: pretendentų kvalifikacija neatitinka darbdavių lūkesčių

Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis apie darbo rinkos paradoksus, kai darbuotojų masiškai trūksta, tačiau nedarbas nemažėja.

Ved. Rasa Tapinienė