Seimas pradėjo rudens sesiją sudėtingomis sąlygomis: valstybei tenka atremti Lukašenkos režimo suorganizuotą migrantų invaziją, kai pareigūnai kone kasnakt dešimtimis apgręžia neteisėtai sieną ketinančius kirsti užsieniečius, o tuos tūkstančius, kuriems pavyko patekti į šalį, laikinai priglobti, rūpintis jais ir spręsti dėl jų likimo. Antrus metus tęsiasi pandemija, jos valdymas reikalauja sprendimų, kurie kartais, kai kurių teisininkų nuomone, balansuoja ties piliečių teisių pažeidimu, o daliai visuomenės yra nesuprantami, todėl erzina ir kelia pasipriešinimą: nuo gegužės sostinėje vyko trys mitingai, vienas jų baigėsi riaušėmis, protestuotojai grasina versti valdžią. Šiomis sąlygomis valdantiesiems reikia imtis reformų, teikti visuomenėje prieštaringai vertinamus įstatymų projektus.

Tai, ką dauguma svarstė jau ilgokai, pagaliau įvyko šią savaitę. Vis aptarinėti Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio nesutarimai baigėsi buvusio premjero pasitraukimu iš „valstiečių“ žaliųjų frakcijos. Ne jo vieno – kartu pasitraukė ir žinomi partijos žmonės, buvusios vyriausybės veidai. Karbauskis pranešė, kad jam gaila ne savęs, o rinkėjų, Širinskienė visus išvadino „šutve, trokštančia valdžios“. Naują demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ Seime įkūręs Saulius Skvernelis, paklaustas apie ateitį, aiškina kol kas neturintis ambicijų nei kurti savo partiją, nei šlietis prie kitų. Nenori ir būti laikomas frakcijos lyderiu, nors seniūnu jau išrinktas. Tačiau politologai sako, kad lyderiavimo jis neišvengs – to iš jo tikimasi ir jis tam tinka. Skverneliui ir siūlytis kitiems nereikia. Žaliųjų partija sako, kad netrukus pati kvies naują frakciją kalbėtis apie galimą bendrą ateitį.

Kremlius vėl metė gelbėjimosi ratą Aliaksandro Lukašenkos režimui. Pigios dujos, nauji beveik 650 mln. dolerių kreditai iki metų pabaigos mainais į vadinamąją integraciją. Lenkijos dienraščio „Žečpospolita“ antraštė – be užuolankų „Putinas perka Lukašenką“, kai paskelbta, jog baigtos derinti sąjunginės valstybės „kelio gairės“. Tačiau kelias tuo nesibaigs. Rusiją domina dislokuoti savo karinę struktūrą Baltarusijos teritorijoje, kad Baltarusijos pajėgos taptų Rusijos karinės sistemos dalimi, kad Baltarusijoje būtų įkurta Rusijos karinių oro pajėgų bazė. Anksčiau Lukašenka su tuo nebūtų sutikęs, bet per pastaruosius metus jo pozicijos gerokai susilpnėjo: po protestų prieš jo režimą, Vakarų reakcijos į susidorojimą su oponentais, finansinių sunkumų.

Radikalių pažiūrų, JAV tarnybų ieškomi ir į JT sankcijų sąrašus įtraukti – tokia šią savaitę pristatyta Talibano vyriausybė. Grupuotės kūrėjai – pirmojo jos vado giminaičiai. Visa tai permainų nežada. Didelė dalis gyventojų mano, kad per du dešimtmečius pasiektos laisvės netrukus dings. Pirmieji ženklai jau dabar – švietimo įstaigose moterys atskirtos nuo vyrų, joms neleidžiama žaisti šalyje mėgstamo kriketo, jau kelias savaites Afganistane neskamba ir muzika.

„Prancūzija prieš lapkričio 13-ąją ir Prancūzija po jos – tai dvi skirtingos valstybės, kaip ir Amerika prieš ir po Rugsėjo 11-osios.“ Taip sakė Prancūzijos politikas Georges Fenechas, vadovavęs parlamentiniam komitetui, tyrusiam 2015 metų lapkričio 13-osios atakas Paryžiuje. Šią savaitę Prancūzijoje prasidėjo teismas. Tikimasi, kad per devynis mėnesius vienintelis likęs gyvas užpuolikas bus visam gyvenimui pasiųstas už grotų. Tuo metu Jungtinės Valstijos paminėjo Rugsėjo 11-osios dvidešimtmetį. Manoma, neatsitiktinai atnaujintas ir išpuolio architektu laikomo Khalido Mohammedo teismo procesas. Bet amerikiečiams teisti sekasi sunkiau nei prancūzams – byla nepajuda iš mirties taško.

Žadėję didelę intrigą Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimai baigėsi be jokios intrigos –antruoju turu net nekvepėjo. Reikėjo 69 balsų, kad prezidentas būtų išrinktas pirmajame ture. Vydas Gedvilas surinko 77 iš 136. Kiti du kandidatai gerokai atsiliko, tačiau surinko labai panašų balsų skaičių – 31 – Ramūnas Butautas ir 28 – Robertas Javtokas. Nepaisydami tokio rezultato, dalis krepšinio bendruomenės iškart pradėjo reikšti savo nusivylimą naujuoju krepšinio federacijos prezidentu.

Paskutinį kartą atsisveikinimo iškilmės istorinių Invalidų rūmų komplekse Paryžiuje buvo surengtos mirus prezidentui Jacques Chiracui. Tokį pagerbimą pelnė ir Jeanas-Paulis Belmondo, kurio išvaizda neatitiko „žvaigždės“ standartų, bet kurio šypsena ir vaidmenys kine žavėjo ne vieną kartą ir kurio indėlis į Prancūzijos ir Europos kiną milžiniškas. Viena ryškiausių pokario kino žvaigždžių Jeanas-Paulis Belmondo, kurį prancūzai trumpai vadina „Bebel“, mirė sulaukęs 88-erių.

Ved. Nemira Pumprickaitė.