Savaitė. Talibai fejerverkais ir automatų salvėmis džiaugėsi išlydėję paskutinius JAV karius: kokia Afganistano ateitis?

Talibai fejerverkais ir automatų salvėmis džiaugėsi išlydėję paskutinius JAV karius: kokia Afganistano ateitis?

Savaitės pradžioje Afganistaną palikus paskutiniams Jungtinių Valstijų kariams, užbaigtas ilgiausias Amerikos istorijoje, du trilijonus dolerių kainavęs karas. Tačiau viskas baigėsi ne taip, kaip planuota. Šalis palikta chaotiškai, o Talibanas dabar kontroliuoja ne tik daugiau teritorijos, nei karo pradžioje 2001-siais, bet dar ir apsiginklavo Vakarų karių palikta amunicija. Kol Vakarai sprendžia, kaip susigrąžinti Afganistane paliktus savo piliečius, šalis laukia naujos vyriausybės. Tačiau ne visi vietiniai nori susitaikyti su esama padėtimi, dalis jų ir toliau bando iš Afganistano pabėgti, kiti – rengia protestus.

Prancūzų ministras: tai, kas vyksta Lietuvos pasienyje su Baltarusija – organizuota, ciniška kontrabanda žmonėmis

Įvykiai Afganistane ir nuo amerikiečių pajėgų priklausiusi evakuacija iš Kabulo šią savaitę Europos Sąjungos gynybos ministrus vėl privertė diskutuoti apie Europos autonomiją ir savas, pavyzdžiui, greitojo reagavimo pajėgas. Prieštaringai vertinamą Europos Strateginės Autonomijos sąvoką pabrėžia ir Emmanuelis Macronas. Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs Macrono patarėjas, sparčiai karjeros laiptais užkopęs iki Prancūzijos Europos reikalų ministro posto, Clementas Beaune`as interviu LRT aptarė ir kitus iššūkius Europai, vidinius ginčus dėl vertybių bei tai, ką pamatė aplankęs Lietuvos ir Baltarusijos pasienį.

Ne be susipriešinimo ir neramumų, „Kaunas Pride“ visgi įvyko: kokios pamokos išmoktos?

Kitąmet Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau pasirengimas LGBTQ+ bendruomenės eitynėms ir tai, kaip į eisenos dalyvius reagavo kai kurie tradiciniais save vadinantys kauniečiai, didelės kultūros nerodė. Šios eitynės tapo išbandymu ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kuris savo veiksmais ir kalbomis rodė nepritarimą eitynėms. Neapsiėjo „Kaunas Pride“ ir be incidentų, protestuotojus ramino specialiosios policijos pajėgos, po eitynių nukentėjo du jų dalyviai. LGBTQ+ bendruomenė staigių permainų nesitiki, tačiau viliasi, kad su jais bent bus kalbama.

Specialistas apie susitarimą dėl švietimo: aš negirdėjau švietimo žmonių, kurie juo džiaugtųsi

220 dienų – tiek per karantiną buvo uždarytos mokyklos per praėjusius mokslo metus, todėl šiųmetė rugsėjo pirmoji tapo šventė tikrąja to žodžio prasme. Tiesa, niekur nedingo ir baimė, kad nesibaigianti pandemija vėl privers Vyriausybę skelbti karantiną, o kaip tada bus su mokiniais, niekas nežino. Kas bus apskritai su Lietuvos švietimu, šiandien turbūt atsakymo irgi nėra. Nors pagaliau Vyriausybei pavyko tai, ko nepavyko prieš tai buvusioms – visas parlamentines politines jėgas susodinti prie vieno stalo, rasti visoms priimtiną kompromisą ir pasirašyti susitarimą dėl švietimo politikos. Politikai, prezidentas kartu su jais, džiaugiasi parašais ir tikisi, kad tai mūsų švietimo sistemos permainų pradžia, nes partijos įsipareigojo vykdyti susitarimą iki 2030-ųjų, nesvarbu, kuri tuo metu bus suformavusi Vyriausybę. O kaip šitą nacionalinį susitarimą vertina patys švietimo darbuotojai? Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas – „Savaitėje“.

Laimėti viešąjį pirkimą per 11 sekundžių: ar konkurse dalyvaujančios įmonės žino sąlygas iš anksto?

Ką galima nuveikti per vienuolika sekundžių? Pasirodo, galima nuveikti labai daug. Prisijungti prie perkančiosios organizacijos sistemos, atsisiųsti šūsnį dokumentų, paskaičiuoti kainą ir pateikti pasiūlymą strateginio valstybės objekto statybų techninės priežiūros viešajame pirkime. Kol išvardijau, ką galima nuveikti, praėjo daugiau nei vienuolika sekundžių. Tačiau viešieji pirkimai per centrinę perkančiąją organizaciją veikia būtent sekundžių greitumu, bet pirkimų organizatoriams net nekyla abejonių, kad čia kažkas ne taip.

Dalis analitikų abejoja Estijos prezidentu išrinktu Alaru Karisu: koją gali pakišti patirties stoka

Estijos prezidentu išrinktas Alaras Karisas. Postą iš Kersti Kaljulaid spalį perimsiantis Karisas – politikos naujokas, akademikas, pastaruoju metu – Estijos nacionalinio muziejaus direktorius. Kritikai sako, kad šalies veidu užsienyje turintis tapti Karisas neturi pakankamai patirties. Prieš rinkimus vėl kilo diskusijų dėl rinkimų proceso. Dalis analitikų pastebi, kad dėl ilgų procedūrų, kurios dažnai susijusios su politiniais interesais, rinkimuose atsisako dalyvauti patyrę politikai.

Diena, dėl kurios JAV kariai ilgai prabuvo Afganistane: tragiškas ir liūdnas rugsėjo 11-osios teroro akto dvidešimtmetis

Jau kelinta savaitė pasaulis stebi įvykius Afganistane, iš kurio pirmadienį pasitraukė paskutiniai Amerikos kariai. Prieš dvidešimt metų jie įžengė į šitą valstybę, keršydami už terorą, kurio kaina – kone trys tūkstančiai gyvybių. Kitą savaitę Jungtinės Valstijos minės vieną kraupiausių dienų šalies istorijoje. 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją teroristai užgrobė keturis lėktuvus ir atakavo Pasaulio prekybos centrą bei Pentagoną. Kiekvienas išgyvenęs tos dienos įvykius gali papasakoti unikalią savo istoriją net ir dabar, po 20-ies metų.

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau