Ketvirtadienį prie Kabulo oro uosto nugriaudėję sprogimai palaidojo viltis, kad Talibano valdomas Afganistanas nebus terorizmo „lizdas“. Baigiantis užsieniečių ir užsienio pajėgoms talkinusių afganistaniečių evakuacijai, žuvo mažiausiai 170 žmonių, iš jų 13 JAV jūrų pėstininkų, pusantro šimto žmonių sužeista. Jungtinės Valstijos jau kitą dieną pranešė nukovusios teroro aktų organizatorių, tačiau daug kritikos sulaukęs pasitraukimas iš ginkluoto konflikto tebedraskomos šalies tik padidino abejones, ar pavyko, kaip teisinasi JAV, per 20 metų Afganistane pasiekti svarbiausią tikslą – kad Afganistanas nebūtų teroro išpuolių „starto aikštelė“.

Tiksi paskutinės valandos, kai JAV ir kitos NATO šalys turi baigti evakuaciją iš Afganistano. Kai kurios dar prieš savaitgalį paskelbė ją baigusios – išskraidintųjų skaičius perkopė 100 tūkst. Lietuva taip pat parsivežė afganistaniečius, padėjusius mūsų 20 metų trukusiai misijai. Operacija truko 10 dienų – penkios planavimui, kitos penkios – operacijai Kabule. Per beveik tris paras į Lietuvą keturiais reisais parskraidinti 176 žmonės. Didžiausią darbą nuveikė Lietuvos kariai – dešimt jų kartu su užsienio reikalų ministerijos diplomate buvo nuvykę į Kabulą vykdyti gelbėjimo misijos. Kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys – „Savaitėje“.

Neteisėtai sieną peržengti bandančių migrantų apgręžimas atgal į Baltarusiją tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Lenkijoje pastarąjį mėnesį lieka tik statistika: kiek apgręžta per parą ar savaitę. Tačiau ką tai reiškia patiems migrantams, kai jų atgal nebeįsileidžia ir Baltarusijos pasieniečiai, nematome. Į Lenkijos ir Baltarusijos pasienį nuvykusi LRT žurnalistų komanda sutiko būtent tokią migrantų grupę: pasimetusią, išsigandusią ir pasakojančią, kaip juos iš vienos pusės į kitą stumdo jau daugiau nei savaitę. Išsekusiems nuo klaidžiojimo miške beveik be maisto ir vandens, jiems prireikė ir medikų pagalbos. Tik vienos iš šimtų, o gal ir tūkstančių, tokių grupelių patirtis iš arti – Augustino Šemelio ir Nerijaus Gulbino reportaže iš Lenkijos.

Statistikos departamentas pradėjo skelbti informaciją ne tik kiek žmonių per parą mirė nuo COVID-19, bet ir kiek iš jų buvo skiepyti. Trečiadienį iš 5 mirusių skiepytų nebuvo, ketvirtadienį iš septynių – taip pat nė vieno skiepyto, penktadienį iš šešių fiksuotų mirčių vienas žmogus buvo skiepytas. Statistikos departamentas penktadienį taip pat paskelbė, kad iš trijų tūkstančių šiemet nuo COVID-19 mirusių žmonių, 24 buvo skiepyti, tik vienas iš jų neturėjo jokių šalutinių ligų, patologijų ar kitokių rizikų.

Mokslininkai įspėja, kad artėjantys mokslo metai ir į švietimo įstaigas grįžtantys mokiniai bei studentai gali lemti naujų COVID-19 atvejų šuolį. Tačiau vis daugiau valstybių akcentuoja – reikia mokytis su virusu gyventi, o tokio gyvenimo pirmas žingsnis – skiepas. Vis tik dalį žmonių įtikinti dar sudėtinga, nauju iššūkiu tampa ir trečioji, stiprinamoji dozė. Kol dalis gyventojų protestuoja dėl privalomų testavimų ir vakcinacijos, gilėja JAV ir Kinijos nesantaika dėl paties viruso kilmės – atsakyti į šį klausimą niekaip nepavyksta.

Ukraina nevertino savo nepriklausomybės iki Rusijos agresijos 2014-aisiais, – taip sako ukrainiečiai, kariavę šalies rytuose. Dabar, kai už nepriklausomybę reikia kovoti, požiūris stipriai pasikeitė. Kovoti tenka net keliais frontais. Visų pirma, karas Rytuose – Volodymyras Zelenskis žada padaryti viską, kad susigrąžintų okupuotas teritorijas. Antra, Ukrainai reikia įrodyti, kad ji verta tapti euroatlantinės integracijos dalimi, taip pat įtikinti Vakarus, kad Baltijos jūroje baigiamas tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekis – grėsmė Ukrainai.

Jungtinės Valstijos didina spaudimą Kinijai. Per vizitą Pietryčių Azijoje viceprezidentė Kamala Harris kelis kartus įspėjo Pekiną susilaikyti nuo pretenzijų Pietų Kinijos jūroje, nekelti grėsmės navigacijos laisvei ir nebauginti kaimynų. Po audringų Donaldo Trumpo metų ir pasitraukimo iš Afganistano, Vašingtonas siekia pademonstruoti sąjungininkams ir partneriams, kad juo galima pasikliauti. Per istorinį vizitą Vietname, kurį trumpam sutrikdė fiksuotas paslaptingas Havanos sindromas, Harris paragino dėti pastangas ir dvišalius santykius pakylėti iki strateginio lygmens.

Ved. Nemira Pumprickaitė.