Desperacija po JAV pasitraukimo: stiprėjantis talibų spaudimas ir grasinimai susidoroti
Taigi, Talibano kalbas apie visuotinę amnestiją neigia žinios iš Kabulo. Savaitę tęsiantis Vakarų piliečių ir vietinių evakuacijai, čia įstrigę vertėjai pasakoja apie stiprėjantį Talibano spaudimą ir grasinimus susidoroti. Talibano kariai dabar jų ieško, su Vakarais dirbę asmenys priversti slėptis. Tuo metu pačiame oro uoste panika nesiliauja, pranešama, kad čia jau žuvo keliolika žmonių, nors detalių, kokiomis aplinkybėmis, nepateikiama. Gyventojai netiki Talibano pažadais ir bijo susidorojimo, todėl bet kokia kaina bando iš šalies sprukti.

Talibanas – afganių košmaras: moterų teisių pažeidimai fiksuojami visoje šalyje
Dešimt dienų. Jokio pasipriešinimo. Taip Talibanas perėmė Afganistaną. Islamistai šalį jau valdė. Laikotarpį nuo 1996-tųjų iki 2001-ųjų daugelis vadina tamsiausiu Afganistano moterų gyvenimo puslapiu. Į valdžią grįžę talibai tikina, kad užtikrins moterų teises pagal šariatą, bet analitikai sako, kad būtent pagal šią sistemą valstybė gyveno prieš 25-erius metus. Jau dabar pranešama, kad uždaromos mokyklos, moterys atleidžiamos iš darbo, draudžiama joms išeiti iš namų be vyro palydos. Jungtinės Tautos skelbia, kad moterų teisių pažeidimai fiksuojami visoje šalyje. Kol Afganistane tvyro chaosas, aktyvistės, politikės, nevyriausybinių organizacijų darbuotojos – priverstos bėgti į užsienį arba slėptis šalies viduje.

Griuvęs Afganistanas – terorizmo grėsmė: neabejojama Al Qaeda sugrįžimu
Talibanui Afganistane pradėjus su Vakarais dirbusiųjų medžioklę ir rengiantis žmogaus teisių ribojimams, baiminamasi, kad šalis dar kartą taps terorizmo Irštva. Su Al Qaeda artimus ryšius palaikantys talibai teigia, kad laikysis susitarimų ir užkirs tam kelią, tačiau mažai kas tokiais pažadais tiki. Tiek politikai, tiek kariuomenės atstovai neabejoja, kad Al Qaeda grįžimas neišvengiamas. Be to, baiminamasi, kad lengvas Afganistano užėmimas taps pavyzdžiu ir paraginimu neapykantą Vakarams jaučiantiems džihadistams visame pasaulyje.

JK parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas apie nuotaikas šalyje po talibų perversmo: daugeliui žmonių skauda
Ši savaitė Afganistane, ko gero, turės tokių milžiniškų padarinių pasaulio politikai, kad jiems įvertinti prireiks daugelio metų – kaip tebeanalizuojama Sueco krizė ar Saigono žlugimas. Joe Bidenas neigė, kad fiasko pakirto pasitikėjimą Amerika, bet Vakarai kaip niekada atrodo palikti dreifuoti be lyderio. Suvokimas, kad Amerika nebūtinai galima kliautis, ypač smogė Britanijai, kuri iki šiol savo santykius su ja vadino ypatingais, ir kuri kadaise Kabule patyrė tokią katastrofą, kad vienas premjeras suformulavo pirmąjį politikos principą: niekada nesiveržti į Afganistaną. Ironiška: po „Brexito“ ji šiuo požiūriu tapo net panašesnė į kitas Europos šalis. Dabar Vašingtoną kaip niekada aštriai kritikuoja net valdantieji: kad Amerikai pritrūko kantrybės, kad Bidenas, kaip ir Trumpas, nesitaria su sąjungininkais, kad jo „Amerika sugrįžo“ virto į „Amerika sugrįžo namo“. Vienas iš tvirčiausių kritikos balsų – parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas. Parlamentas nuščiuvęs klausėsi, kai Tomas Tugendhatas šią savaitę kalbėjo, ką jaučia kaip karys, tarnavęs Afganistane.

Lietuvos ir Kinijos santykių dramos: nuo atšauktų ambasadorių iki nepageidaujamos lietuviškos produkcijos
Lietuvos užsienio politika tapo laviravimu tarp krizių, rimtesnių viena už kitą. Įtampa ir Baltarusijos provokacijos Lietuvos pasienyje, Talibano nušluota Afganistano valdžia ir pavojuje palikti Lietuvos kariams talkinę vertėjai, o dabar dar ir žemiausias Lietuvos – Kinijos santykių taškas istorijoje. Kiniją įžeidė Lietuvos sprendimas Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Pekinas šios šalies nepriklausomybės nepripažįsta ir laiko ją Kinijos dalimi. Komunistų partijos pyktis neapsiribojo ambasadoriaus atšaukimu iš Vilniaus, į Kiniją eksportuojančios lietuviškos įmonės pasakoja išgirdusios, kad yra nepageidaujamos. Klientai Kinijoje kontraktų nebeatnaujina. Nors pasak Lietuvos banko, prekybos su Kinija nutraukimas Lietuvos ekonomikai nebūtų skausmingas, iš ten Lietuvos pramonė apsirūpina gamybai svarbiomis žaliavomis ir komponentais. Pasak analitikų, Lietuvos veiksmus Pekinas laiko ypač rimtu precedentu, kuriam nevalia plisti. Tačiau ir Lietuvos valdantieji nesiruošia atsitraukti dar vieno užsienio politikos iššūkio fronte.

Gyvenimas su galimybių pasu: išaugo apsaugos darbuotojų paklausa
Po trijų savaičių – rugsėjo 13-ają visoje šalyje nemaža dalis paslaugų ir prekybos vietų galės aptarnauti tik tuos klientus, kurie turės galimybių pasą. Tačiau vyriausybė jau šią savaitę paskatino verslininkus paslaugas teikti tik su galimybių pasu, nelaukiant rugsėjo. Tokių įmonių per savaitę atsirado daugiau nei pusė tūkstančio. Verslininkai teigia norintys dirbti saugiai, nors ir rizikuoja prarasti klientų. Kiti neskuba įdiegti aptarnavimo su pasu, vildamiesi, kad ribojimai bus atšaukti. Tačiau pats darbymetis prasidėjo apsaugos firmoms, nes išaugo apsaugininkų paklausa, jų jau prašo prekybos centrai, kurie ruošiasi galimybių pasų patikrai.

Vilija Blinkevičiūtė: valdantiesiems siūlomi sprendimai nėra kritika
Prieš savaitę paskelbti bendrovės „Vilmorus“ reitingai pasirodė Itin sėkmingi socialdemokratų partijai – ji tapo reitingų lydere, aplenkusi ir valstiečius, ir konservatorius. Nemažiau sėkmingi jie ir partijos pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei. Pagal palankius visuomenės vertinimus ji nusileidžia tik prezidentui ir ne itin daug, o nepalankių vertinimų procentas pats mažiausias iš visų apklausoje minimų politikų. Vilija Blinkevičiūtė „Savaitėje“.

Ved. Nemira Pumprickaitė