Iš buto kone pačiame Vilniaus centre Indrė su vyru persikėlė į namą negyvenamame kaime. Piligriminiame žygyje supratusi, kad trūksta erdvės skleistis kūrybiškumui, grįžusi metė darbą valstybinėje įstaigoje ir įsirengė keramikos dirbtuves. Pirmąsias – dar bute, antrąsias, iš molio ir šiaudų, – jau savo kieme. Dabar Indrė žiedžia indus, o jos vyras stato laivus. Džiaugiasi: konvejerį priminusios dienos nurimo.
Kitos nuorodos: