Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neatsisako minties siūlyti nepaprastąją padėtį pasienio ruože, jei situacija negerės. Ministrės kolega Arvydas Anušauskas tikina, kad padėtis pasienyje toli gražu nėra tokia bloga, kad tokio režimo prireiktų, nes tai esą savaime reikštų ir piliečių teisių varžymą. Vis dėlto – savaime nereiškia. Kokie ribojimai ir suvaržymai taikomi esant nepaprastajai padėčiai numato Seimas, vadinasi, jų gali ir iš viso nebūti. Politologai sako – negalima neigti, kad situacija įtempta, tačiau matyti per daug vidaus reikalų ministrės pasimetimo ir skubėjimo. Be to esą stebina tai, kad visą krizę valdyti ministrė Bilotaitė iš esmės palikta viena.

Padėtis prie Lietuvos saugomos Europos Sąjungos sienos su Baltarusija smarkiai pasikeitė po to, kai pabėgėlių imta nebeįleisti į Lietuvos teritoriją. Lėktuvai iš Irako į Minską bent jau kol kas neatskraidina naujų žmonių, bet atskrenda susirinkti tų, kurie patikėję pažadais įstrigo Baltarusijoje. Tačiau pabėgėlių į Europos Sąjungą daugėja ir per Viduržemio jūrą – šiemet Jungtinės Tautos suskaičiavo jų daugiau kai 55 tūkstančius.

Padėtis Afganistane neteikia vilčių, kad pabėgėlių į Europą iš čia nedaugės. Talibano puolimas ypač sustiprėjo JAV pasitraukiant iš šalies. Analitikai pastebi, kad kaip tik šią savaitę įvyko lūžis – nuo gegužės menkiau apgyvendintas kaimiškas teritorijas kontroliavęs Talibanas jau užima provincijos centrus, provincijų sostinių užimta dvi, ir jokių taikių ketinimų fundamentalistai nedemonstruoja. Vietoje jų – du išpuoliai prieš vyriausybę sostinėje Kabule. Vašingtonas ir toliau sako, kad su Talibanu galima susitarti taikiai.

Lietuvoje iki savaitgalio nuo COVID-19 paskiepyti apie 62 procentai pilnamečių. 70 proc., kas laikoma būtinu tikslu viruso plitimui valdyti, paskiepyta žmonių, kurių amžius nuo 65 iki 80. Prie šio tikslo artėjama ir grupėje nuo 55 iki 64. Visų jaunesnių, neskaičiuojant vaikų, paskiepyta kiek daugiau negu pusė. Pokalbis su medikais, daktarais iš Santaros klinikų Valdu Pečeliūnu ir Tomu Jovaiša.

Birželį Visagino teismas nagrinėjo 40-mečio Iljos prašymą sušvelninti kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į namų areštą. Teisiamasis skundėsi silpna sveikata, nes 2015-aisiais tarnavo Sirijoje karinėje grupuotėje „Wagner“ ir buvo kontūzytas. Šie visaginiečio teiginiai užfiksuoti teismo posėdžio protokole, kurį matė LRT. Lietuvos teisėsaugos duomenimis, šis kelis kartus teistas Lietuvos pilietis į Vokietiją išvyko 2015-aisiais ir po dvejų metų buvo deportuotas į Lietuvą, vyriškio ieškojo ir Ispanijos teisėsauga. Metus sekę narkotikų prekeivių grupuotę, kriminalistai tikina, kad minimas asmuo buvęs vienas iš grupuotės lyderių. Rytų politikos analitikas Marius Laurinavičius sako, kad „Wagner“ grupuotė yra neoficiali Rusijos specialiųjų tarnybų dalis, į jos pinkles patekę, išsivaduoti nebeturi šansų.

Lygiai metai nuo tos dienos, kurią Minsko režimas vadina prezidento rinkimais, po kurios Aleksandras Lukašenka vėl uzurpavo šalies vadovo postą, o tūkstančiai žmonių, daugiausia jaunimo, išėjo į gatves reikalauti teisingų rinkimų, demokratijos ir žmogaus teisių. Dabar pagrindiniai Lukašenkos varžovai ir oponentai – kalėjimuose arba užsienyje. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, Baltarusijoje už grotų tebėra 600 politinių kalinių, per protestus ir po jų buvo sulaikyta mažiausiai 30 tūkstančių žmonių.

Trečiadienį Libane minint pirmąsias Beiruto sprogimo metines, žmonių liūdesys maišėsi su pykčiu. Nors nelaimė pareikalavo poros šimtų aukų, tyrimas, kas dėl to kaltas, nepajudėjo iš mirties taško. Nukentėjusieji piktinasi: valdžios pareigūnai laikosi įsikibę teisinės neliečiamybės ir kratosi atsakomybės. Nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ paviešinta ataskaita parodė, kad libaniečių nuogąstavimai ne iš piršto laužti.

Ved. Rita Miliūtė.