Panorama. Nebeliks vienkartinių prekių iš plastiko: ES direktyva įsigalios nuo šeštadienio (su vertimu į gestų k.)

Nuo lapkričio galiojantis karantinas baigsis ketvirtadienį. Vyriausybė nusprendė jo nebepratęsti, bet dalis ribojimų išliks. Toliau veiks galimybių pasas. Kaukės bus privalomos bendraujant paslaugos teikėjams ir gavėjams.

Seime – vėl siūlymas suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Tokį įstatymo projektą registravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir konservatorių bei Laisvės partijos frakcijų seniūnės. Opozicija greičiausiai siūlymo nepalaikys.

ES šalių žemės ūkio ministrai patvirtino tiesioginių išmokų bendrijos žemdirbiams reformą. Beveik trečdalio ES biudžeto – 270-šimties milijardų eurų skirstymas keisis nuo 2023–čiųjų. Milijardas iš 4 milijardų Lietuvos žemdirbiams skiriamų išmokų privalės būti nukreipta ekologijai. Žemdirbių atstovai reformą vertina atsargiai – sako: viskas priklausys nuo įgyvendinimo.

Pastarąją parą Rusijoje registruota daugiausiai naujų užsikrėtusiųjų koronavirusu nuo sausio. Maskvoje ir Sankt Peterburge vakar mirė daugiausiai žmonių per visą pandemiją. Naują jos bangą sukėlė užkrečiamesnė Delta viruso atmaina, jei plisti padėjo vangus skiepijimas. Rusijos sostinėje griežtėja ribojimai.

Užsienyje nuo COVID-19 pasiskiepijusių lietuvių duomenų vis dar negalima suvesti į e.sveikatą. Todėl norintieji pasinaudoti galimybių pasu Lietuvoje, ar ES skaitmeniniu kovido pažymėjimu, susiduria su sunkumais. Sveikatos apsaugos ministerija sako ieškanti būdų spręsti problemą.

Europos Vadovų Tarybai penktadienį atmetus Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą surengti susitikimą su Rusijos prezidentu, kanclerė Angela Merkel kartoja, kad dialogas su Rusija būtų naudingas, pavyzdžiui, kalbant apie Kremliaus vykdomas hibridines ir kibernetines atakas, įskaitant ir prieš Baltijos šalis. Merkel teigimu, svarbu aptarti ne tik Baltarusijos ir Ukrainos, bet ir Libijos bei Sirijos ateities klausimus. Aukščiausio lygio susitikimui su Vladimiru Putinu prieštarauja Lenkija ir Baltijos šalys, bet Europos Vadovų Taryba sutarė dėl klausimų, kuriuos norėtų iškelti Rusijai, ir nurodė atsakingoms institucijoms išsiaiškinti, kokiu formatu ir kokiomis sąlygomis būtų galima kalbėtis su Maskva.

Baltarusija paskelbė, kad traukiasi iš Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos, skirtos stiprinti bloko ryšius su šešiomis buvusiomis sovietinėmis kaimynėmis. Minskas sako, kad narystės stabdymas neigiamai paveiks kovą su nusikalstamumu ir nelegalia migracija pasienyje su Lietuva ir Lenkija. Baltarusija teigia, kad sprendimą buvo priversta priimti dėl Europos Sąjungos sankcijų, paskelbtų po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo bei žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymo. Pasak režimo, po sankcijų sunku laikytis partnerystės įsipareigojimų. Baltarusija konsultacijoms atšaukė pasiuntinį Briuselyje ir paragino Europos Sąjungą atgal į Briuselį iškviesti ir savo delegacijos Minske vadovą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Baltarusijos sprendimą trauktis iš Rytų partnerystės apibūdino kaip „žingsnį atgal“.

Lenkijos katalikų bažnyčia paskelbė, kad per trejus metus nuo 2018-ųjų gavo 368 skundus dėl kunigų seksualinio vaikų išnaudojimo. Minimi išnaudojimo atvejai apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus vidurio iki šių dienų. Lenkijos bažnyčia sako, kad kas ketvirtas skundas buvo pagrįstas, pusę skundų dar tiria, o dešimtadalį atmetė. Aukos – berniukai ir mergaitės – dauguma – jaunesni nei 15-kos. Lenkijos vyskupų konferencija teigia sulaukusi skundų „bangos“, kai šalyje po ankstesnių skandalų sulaužytas tabu kalbėti apie seksualinį vaikų išnaudojimą bažnyčioje. Anksčiau paskelbta panaši ataskaita atskleidė beveik 4 šimtus atvejų. Už tai, kad slėpė kunigų pedofiliją, Vatikanas nuo pernai jau keturiems Lenkijos vyskupams paskelbė sankcijas, o du atstatydino iš pareigų, tarp jų vieną – šiandien.

Sveikatos apsaugos ministras pranešė pradedantis Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimą iš pareigų. Pasak Arūno Dulkio, vadovo elgesys menkina ligoninės reputaciją. Gegužę ministro sudaryta komisija pateikė siūlymą pripažinti Mažeikos darbo pareigų pažeidimus. Tyrimai Šiaulių ligoninėje pradėti, kai gegužę čia dirbusi jauna medikė pasitraukė iš gyvenimo, galbūt dėl patirto psichologinio smurto.

Pernai fiksuotas aukščiausias iki šiol pilietinės galios indeksas. Pilietinės visuomenės instituto tyrimas rodo, kad gyventojai per pandemiją labiau telkėsi į pilietines iniciatyvas. Tačiau, nepaisant augančio pilietinio aktyvumo, krito iki šiol augęs žmonių tikėjimas pilietine visuomene.

Kaune prisimintos prieš 80 metų įvykdytos „Lietūkio“ garažo žudynės. Žaliakalnio žydų kapinėse atidengtas atminimo ženklas. Istorikai sako, maždaug pusės šimto žydų gyvybes nusinešusios žudynės – vienos žiauriausių Lietuvos Holokausto istorijoje.

Šeštadienį ES įsigalioja draudimas naudoti vienkartinį plastiką. Parduotuvėse ir kavinėse turėtų nelikti dalies įprastų prekių. Kol vieni verslininkai kalba apie didėsiančias kainas, kiti sveikina Briuselio direktyvą – esą aplinkosauga svarbiau. Iš Briuselio – LRT reporterių Justinos Ilkevičiūtės ir Mindaugo Laukagalio reportažas.

Tęsiame reportažų ciklą apie „Auksinių scenos kryžių“ laureatus. Šiemet sukurtos specialios „Pandemijai atsparaus teatro“ nominacijos laimėtoju tapo režisieriaus Žilvino Vingelio internetinė (anti)utopija „#PROTESTAS“. Režisierius sako, kad sunkiausia kuriant spektaklį virtualioje erdvėje buvo nejusti publikos reakcijos.

Ved. Marijus Žiedas

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau