Savaitė. ES suskaldė Vengrijos LGBTQ įstatymas, Lietuvą – Nausėdos sprendimas dėl jo: susitarimai atrodo tolimi

Prezidentas Gitanas Nausėda nepasirašė laiško, kuriame daugiau nei pusės Europos Sąjungos (ES) lyderių parašai, smerkiantys LGBTQ žmonių diskriminaciją. Vengrija laiške išvis neminima, jame tik patvirtintos svarbiausios bendrijos vertybės, tarp jų – lygios teisės. Bet kai kvietė nenuolaidžiauti Rusijai – prezidentas pats aiškino, kad Bendrija turi laikytis vertybių ir būti vieninga. „Ne laiškais sprendžiamos problemos“, sakė prezidentas. Vengrijos klausimas – tik lakmuso popierėlis: skilimas Europos Sąjungoje kuo toliau, tuo aiškesnis. Latvija ir Estija savo vietą pasirinko. Klausimas, kurioje pusėje Lietuva?

Nuo krizės, apėmusios Baltarusiją po prezidento rinkimų, ES režimui skelbė keturis sankcijų paketus, suvaržymai taikomi iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų. ES vadovai šią savaitę pritarė naujoms sankcijoms. Jos suvaržys Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius. Baltarusijai bus ribojama prieiga prie ES kapitalo rinkų, uždrausta teikti Baltarusijos Vyriausybei, valstybės institucijoms draudimo arba perdraudimo paslaugas. Įvestos sankcijos ir Baltarusijos kalio trąšų milžinei „Belaruskalij“, kuri savo produkciją į pasaulio rinkas eksportuoja naudodamasi „Lietuvos geležinkelių“ ir uosto paslaugomis. Tačiau aiškėja, kad sankcijos atgaline data nebus taikomos: sutartys, pasirašytos iki šių metų birželio 25 dienos galios, o tai reiškia, kad Lietuvos, Europos ir Baltarusijos bendrovės, turinčios ankstesnių įsipareigojimų, gali ramiai dirbti.

Kaip paskiepyti dar 365 000 žmonių – tiek, prezidentūros skaičiavimu, trūksta iki visuotinio imuniteto. Kol jis nepasiektas, tokios atmainos kaip dabar pasauliui grasinanti delta, ir toliau plis. Sveikatos ministras vardija: vežios vakcinas prie parduotuvių, prašys verslo raginti ir apdovanoti darbuotojus, tikisi, gerą žodį apie vakcinas skleis žinomi žmonės. Ekspertai sako, kad visos priemonės lyg ir neblogos, bet trūksta vienos sistemos, kuri išties padėtų paskiepyti daug žmonių, o ne paragintų vieną kitą. Seimo Sveikatos komiteto politikai mano, kad vakcinas reikia vežti ne prie parduotuvių, o prie namų ir dabar jau veiktų net populistišku būdu laikomos mažos dovanėlės kiekvienam pasiskiepijusiam.

Antradienį, birželio 22-ąją, suėjo 80 metų Birželio sukilimui. Valdžios žmonės, šią datą buvo labiau linkę nutylėti arba parodyti dėmesį Holokausto aukoms, nes kartu tai yra ir 80-osios Holokausto pradžios metinės. Taigi, sukilimas, kurio tikslas buvo nepriklausomybės atkūrimas, nuverčiant sovietų valdžią, kartu davė pradžią žydų žudynėms Lietuvoje. Birželio sukilimo dalyviai dalyvavo žydų žudynėse, kolaboravo su naciais. Todėl iki šiol nėra vienareikšmiško Birželio sukilimo vertinimo. Bet gal jis ir neįmanomas, nes sunku iš šios dienos perspektyvos įvertinti to meto įvykius, kai sovietų okupacijos nuvertimas buvo siejamas su Vokietija, o ji, bet tai paaiškės vėliau, turėjo savų tikslų ir laikinosios vyriausybės palaikymo juose nebuvo. Istorikas Dainius Noreika – „Savaitėje“.

Žuvis ir dešrelės – du produktai, „Brexitą“ lydėję nuo pat referendumo pradžios iki oficialaus išstojimo. Tačiau ir prabėgus penkeriems metams nuo balsavimo, o Jungtinei Karalystei Bendriją palikus jau oficialiai, mėsos kvapas vis dar juntamas, o įtampa tarp Londono ir Briuselio praminta „dešrelių karu“. Nors ir šmaikštaujama, dalis baiminasi, kad šis Brexito nesutarimas gali kainuoti taiką Šiaurės Airijoje.

Įžeidimai bei grasinimai, demonstruojami plaktukai bei kvietimai į dvikovas – tokie buvo pirmalaikiai rinkimai Armėnijoje. Pernai atsinaujinęs Kalnų Karabacho konfliktas bei paskelbtos paliaubos šalį paliko susiskaldžiusią ir gedinčią. Daugiau nei 2 tūkst. karių netekusi Armėnija taiką laiko kapituliacija ir nori permainų, tačiau perrinko dėl paliaubų pasirašymo kaltintą ir atsistatydinti priverstą premjerą. Ekspertai svarsto, ar tokie rinkimų rezultatai nereiškia, kad premjeras juda link švelnesnės retorikos kaimynių – Turkijos ir Azerbaidžano, atžvilgiu.

Pirmą kartą visos JAV žvalgybos tarnybos ir Pentagonas aptaria tai, kas vaizduotę kaitina dešimtmečius – neatpažintus skraidančius objektus arba, kaip jau kurį laiką švelniau vadina Pentagonas, neatpažintus reiškinius ore. Bet paaiškėjo, kaip ir tikėtasi, nedaug: ataskaita nežemiškų civilizacijų nemini, bet ir neatmeta. Išvadoms esą per maža duomenų, bet pavojus nacionaliniam saugumui gali būti realus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau