Rūpesčių su migrantais turinti Lietuva prašo ES pagalbos, nors pernai skelbė esanti prieš privalomas pabėgėlių kvotas

Baltarusijos ir Lietuvos valstybinę sieną šiemet neteisėtai kirtusiųjų ir sulaikytųjų skaičius artėja prie pusketvirto šimto. Dėl augančio migrantų srauto prezidentas šį mėnesį šauks Valstybės gynimo tarybos posėdį, Lietuvoje gali būti paskelbta ekstremalioji situacija. Šios savaitės pabaigoje Užsieniečių registracijos centre pradėtas statyti palapinių miestelis, nes jau nėra kur apgyvendinti atvykėlių. Liepą prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prisijungs 30 „Frontex“ agentūros pareigūnų, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad Strasbūre buvo išgirstas jos prašymas – vidaus reikalų komisarė ir ES pabėgėlių agentūros vadovė pažadėjo nedelsdama įvertinti Lietuvos poreikius ir užtikrinti reikiamą finansavimą sienos apsaugai stiprinti bei migracijos srautams valdyti. Nors dar pernai Lietuva kratėsi priglausti pabėgėlius, dabar ieško solidarumo Bendrijoje.

Pavilionis nejaučia kaltės dėl žodžių, pasakytų suklastotame interviu: tai – Kremliaus sukurptas iškraipytas kūrinys

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, diplomatas, ambasadorius Žygimantas Pavilionis šią savaitę pasidžiaugė nauja santuoka, įvykusia Lietuvos ambasadoje Berlyne, ir šios santuokos liudininku Vokietijos kanclerės patarėju bei jo sutuoktina, tačiau paaiškėjo, kad santuoka registruota komandiruotės metu. Nei Seimo pirmininkei, nei premjerei tai nepasirodė didelis nusižengimas, tačiau tą pačią dieną „Youtube“ kanale paviešintą Žygimanto Pavilionio interviu Aleksejaus Navalno atstovu Leonidu Volkovu apsimetusiam veikėjui Ingrida Šimonytė pavadino pamoka visiems politikams. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas giriasi itin plačiais ryšiais Amerikos Kongrese, Vokietijos valdančiųjų krikščionių demokratų, Švedijos politikų gretose, žada paramą apsimetėliui ir ragina nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos kalbas, nes jis tik simbolinė figūra Lietuvos politikos lauke. Žygimantas Pavilionis „Savaitėje“.

Ar Lietuvoje reikia ilginti parašų rinkimo terminą referendumui surengti?

Metiniame pranešime Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė norą lengvinti galimybę piliečiams inicijuoti referendumą. Tai esą galima padaryti ilginant parašų rinkimo terminą bent trimis mėnesiais ir leidžiant pasirašyti elektroniniu būdu. Dėl šios galimybės prieštaraujančių nėra, tačiau siūlymą ilginti parašų rinkimo terminą kai kurie vadina populizmu. Esą visuomenei tokias idėjas girdėti patinka, tik dalyvauti referendumuose – ne. Bet kuriuo atveju, dabar svarbiausias klausimas – ne parašų rinkimo terminas, o reali grėsmė iš viso negalėti referendumų rengti. Pernai liepą Konstituciniam Teismui nutarus, kad referendumo įstatymo priėmimas prieštarauja Konstitucijai, Seimas turėjo metus naujam įstatymui priimti. Terminas baigiasi artėjančią liepos 1-ąją, įstatymo Seime – kol kas nėra.

Ženeva rengiasi svarbiam susitikimui kitą savaitę: ar Bidenas ir Putinas išgirs vienas kitą?

Pažįstami du dešimtmečius, bet pirmą kartą susitinkantys kaip šalių vadovai – toks bus Joe Bideno ir Vladimiro Putino pokalbis Ženevoje kitą savaitę. Kremliaus kišimasis į rinkimus, Maskvos remiamos kibernetinės atakos, žmogaus teisės ir Ukraina – tai tik kelios temos, kurias žada kelti Jungtinių Valstijų prezidentas. Kol vyksta paskutiniai darbai aštuoniolikto amžiaus viloje, kur vyks aukščiausio lygio susitikimas, girdėti svarstymų ar jau su penktuoju Amerikos prezidentu susitiksiantis Putinas ir šį kartą išsisuks, ir ar susitikimas netaps dar vienu Kremliaus propagandos pasiekimu?

Vokietija siūlo ES balsavimuose atsisakyti veto teisės, tačiau siūlymui šalys turi pritarti dar galiojant veto

Europos Sąjungos balsavimuose užsienio politikos klausimais turi nelikti veto. Tokį pasiūlymą šią savaitę pateikė Vokietijos užsienio reikalų ministras. Anot jo, Bendrija tampa veto besinaudojančių šalių įkaite. Pats konkrečių pavyzdžių neminėjo, bet tą padarė kitas Vokietijos ministerijos pareigūnas – Vengrija ir vėl blokavo Europos Sąjungos pareiškimą dėl Kinijos veiksmų Honkonge, vėl prasidėjo galvos skausmas dėl sąjungos vienybės. Pagal Vokietijos siūlymą, sprendimai būtų priimami kvalifikuotos daugumos balsais. Tokią tvarką reikia įteisinti vis dar galiojant veto teisei, todėl kyla abejonių, ar tai pavyks.

„Bosnijos skerdikas“ kalės iki gyvos galvos: JT tribunolas atmetė Ratko Mladičiaus apeliaciją

„Bosnijos skerdiku“ pramintas septyniasdešimt devynerių Ratkas Mladičius likusį gyvenimą praliis už grotų. Jungtinių Tautų tribunolo teisėjai atmetė buvusio Bosnijos serbų pajėgų lyderio apeliaciją dėl įkalinimo iki gyvos galvos. Teisėjai pripažino Mladičiaus kaltę dėl Srebrenicos žudynių, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Artimųjų per žudynes netekusieji tikina, kad teisėjų sprendimas – tik žingsnis teisingumo link. Įkalintas kruviniausiems pastarųjų trijų dešimtmečių įvykiams vadovavęs generolas, bet vykdžiusieji genocidą lieka laisvėje. Srebrenicoje nužudyta daugiau nei aštuoni tūkstančiai vyrų ir berniukų.

JAV patvirtino vaistą nuo Alzheimerio, kuris gali apsaugoti nuo demencijos, bet yra ir abejojančių juo

Po beveik dvidešimties metų pertraukos Jungtinės Valstijos patvirtino naują preparatą nuo Alzheimerio ligos. „Aduhelmu“ pavadintas medikamentas yra pirmasis, skirtas kovoti su ligos priežastimis ir galbūt apsaugoti pacientus nuo pasekmių – demencijos. Nors sprendimas labai lauktas, jis vertinamas ir prieštaringai, nes nepriklausoma ekspertų komisija Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracijai rekomendavo vaisto netvirtinti, teigdama, kad per mažai įrodymų dėl jo naudos.

Ved. Nemira Pumprickaitė.