Sausio 13-osios byloje galutinį verdiktą paskelbęs Apeliacinis teismas sugriežtino bausmes ir patenkino civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei. Taip pat konstatavo, kad kruvini Sausio įvykiai buvo planuota karinė Tarybų Sąjungos vadovų ir kariškių operacija. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas pabrėžia, po to sprendimo prokurorai privalo bylą praplėsti ir bent jau apklausti paskutinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

Jeigu per Velykų laikotarpį ir po jo situacija šalyje išliks stabili, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad griežtesnio karantino pavyks išvengti. Velykų savaitgalį judėjimui tarp savivaldybių kontroliuoti policija meta dideles pajėgas. Atidesnė kontrolė ne tik keliuose, ketinama tikrinti ir vykstančius viešuoju transportu, autobusais ar traukiniais.

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiems maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams nuo liepos siūloma taikyti PVM lengvatą. Siūlymas jau skinasi kelią Seime, tačiau prezidentūrą jį kritikuoja.

Keičiasi paramos tvarka nuo pandemijos nukentėjusiam verslui. Nuo šiol ją galės gauti įmonės, kurių apyvarta krito perpus ir daugiau, o subsidijų lubos keliamos nuo šimto iki 350 tūkstančių eurų. Paramos paketo biudžetas didinamas iki 120 milijonų eurų. Finansinė pagalba turėtų būti teikiama nuo balandžio vidurio.

Prancūzijai laukiant šalies prezidento kalbos ir įvedamų naujų ribojimų, dalyje Europos jie jau įsigalioja. Velykų savaitgalio belaukiančios šalys įveda privalomus kaukių dervėjimus, kelionių ribojimus. Nauji karantino ribojimai dalyje šalių netildo ir skiepijimo klausimo. Neaiškumai dėl „AstraZeneca“ verčia vis daugiau Europos valstybių išeities žvalgytis į Rytus.

Skiepijančios gydymo įstaigos dar nėra gavusios pinigų už vakcinavimą. Bendra suma siekia 700 000 eurų. Ligonių kasa vieno skiepijimo kainą – 3 eurus nustatė dar sausį, kai vakcinavo tik kelios ligoninės. Dabar ministerija jau teikia didesnę sumą. Vyriausybė sako, kad slaugytojus skiepyti motyvuos didesniu savaitgalio užmokesčiu.

Sausį nuo pareigų nušalintas valstybės įmonės „Mūsų amatai“ vadovas Vytautas Grinius įtariamas verslininkams pardavinėjęs neinventorizuotą valstybės turtą ir kitaip bloginęs įmonės padėtį. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Grinius „Mūsų amatų“ vadovo konkursą laimėjo Kalėjimų departamento pareigūnų balsais, kai Teisingumo ministerijai vadovavo Elvinas Jankevičius. Anksčiau pats Grinius yra buvęs Jankevičiaus viršininku.

Rusijoje kalinamas opozicionierius Aleksejus Navalnas paskelbė bado streiką – reikalauja, kad jį apžiūrėtų medikas. Navalnas sako jaučiantis nugaros ir kojos skausmus, juos patiria dėl nuolatinio prižiūrėtojų žadinimo. Kalėjimo valdžia teigia, kad po apžiūros Navalno būklė „stabili ir patenkinama“. Panašias išvadas pateikė ir Visuomenės stebėtojų komisija. Pernai opozicionierius gydėsi Vokietijoje po mėginimo jį nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga. Sausį grįžęs į Rusiją, Navalnas sulaikytas ir nuteistas dėl ankstesnės bausmės sąlygų pažeidimo. Teismo nutartis laikoma politiškai motyvuota. Po Navalno teismo ir sulaikymo – kilo Rusijos ir užsienio žmogaus teisių aktyvistų kritika, sprendimą smerkia Vakarų valstybės.

Europos Sąjunga Teisingumo Teismui skundžia Lenkiją dėl galbūt teismų nepriklausomumą pažeidžiančios reformos. Prieš dvejus metus priimtu įstatymu, Lenkijos teisėjams neleidžiama perduoti teisinių klausimų Europos Teisingumo Teismui. Taip pat sudaryta Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausminė kolegija, galinti panaikinti jų neliečiamybę sudarydama sąlygas persekioti baudžiamąja tvarka. Kreipdamasi į teismą bendrija siekia, kad Lenkija ir Vengrija laikytųsi, Briuselio teigimu, demokratinių Europos normų. Abi šalys kaltinamos nepriklausomos žiniasklaidos varžymu, taip pat kad jų reformomis pašalinami teisėjai, kurių sprendimai gali neatitikti valdančiųjų požiūrio.

Italijoje tyrime dėl šnipinėjimo sulaikyti du kariuomenės pareigūnai – rusas ir italas. Policijos teigimu, operacija atlikta, kai siekta už pinigus gauti neįvardytus dokumentus. Šaltiniai teigia, kad tarp jų – ir popieriai, susiję su NATO. Tai kelia nerimą dėl kitų aljanso narių saugumo. Italas yra karinio jūrų laivyno karininkas, o rusų kariškis – susijęs su Rusijos ambasada Romoje, jų tapatybės neatskleidžiamos. Italijos užsienio reikalų ministras pasiaiškinti iškvietė Rusijos ambasadorių Italijoje. Ministerija praneša iš šalies išsiunčianti du Rusijos pareigūnus. Incidentas – vienas iš virtinės kaltinimų Rusijai šnipinėjant Europoje. Pareigūnus iš šalies šį mėnesį išsiuntė ir Bulgarija, o gruodį tai padarė ir Nyderlandai.

Vairuotojams pradėjus keisti žiemines padangas vasarinėmis, šių vėl ėmė dygti pamiškėse, pakelėse, o kai kur iškilo ir nemenki sąvartynai. Aplinkosaugininkai primena: ne vietoj išmesta padanga gali brangiai kainuoti.

Vyčio monumentas Lukiškių aikštėje Vilniuje turėtų būti pastatytas iki 2026-ųjų. Sostinės savivaldybės siūlymu, iki kitų metų kovo reikia paskelbti naujas kūrybines dirbtuves dėl aikštės sutvarkymo, o iki 2024-ųjų surengti konkursą dėl paties monumento projekto. Kultūros ministerija teigia, dar reikia rasti ir teisinę išeitį dėl ankstesnio konkurso, kurį laimėjo Andriaus Labašausko Laisvės kalva.

Vilniuje esantis Samuelio Bako muziejus pristatė per karantiną gimusią idėją – virtualų projektą ,,Menas kuria toleranciją“, įkvėptą dailininko kūrybos ir gyvenimo istorijos bei patirčių.

Ved. Eglė Bučelytė