31eri metai. Tiek laiko praėjo nuo tos dienos, kai Nijolė Oželytė – Vaitiekūnienė drauge su dar 123 Aukščiausiosios tarybos deputatais balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Aktorė ir visuomenininkė sako, kad kasmet šią dieną jos nuotaika būna ypatinga. Moteris dėkoja likimui, kad tapo šio istorinio įvykio dalyve.Nijolė prisimena, kad dar vaikystėje žiūrėdama filmus apie karą svajodavo numirti už Tėvynę. Akto pasirašymas Nijolei tapo tarytum įrodymu, kad ji kažko verta.Prieš maždaug dešimt metų, kai žmonės ėmė masiškai emigruoti iš Lietuvos, kai kentėme ekonominės krizės padarinius, atmosfera šalyje tvyrojo pesimistiška. Nuolat skambėjo frazės apie tai, kad Lietuvos tuoj visai nebeliks, nes tiesiog visi išvažiuos, kur geriau. Nijolė Oželytė tada buvo viena pirmųjų, pradėjusių garsiai kalbėti apie emigraciją kaip teigiamą reiškinį. Pasaulio lietuvius jau tada ji laikė žmonėmis, kurie ne tik sugrįžę bet netgi pasilikę svetur gali daug prisidėti prie Lietuvos gerovės. Tada tokie pasisakymai gal kam pasirodė pernelyg drąsūs, dabar pamažu matosi, kad Nijolės prognozės pildosi.Signatarė mano, kad keliavęs, daug pasaulio matęs ir svetur gyvenimą nuo nulio pradėjęs žmogus yra platesnių pažiūrų, tolerantiškesnis, ir savo vertybes aplink skleidžia net pernelyg nesistengdamas to daryti.