Panorama. Vakarų lyderiai ragina nedelsiant paleisti Navalną, rėmėjai šaukia protestus

Aleksejus Navalnas nuteistas kalėti dvejus metus ir aštuonis mėnesius. Vakarų lyderiai ragina jį nedelsiant paleisti, o rėmėjai dar šį vakarą šaukia protestus. Procesą jis vadino bandymu įbauginti milijonus, o Vladimirą Putiną – nuodytoju ir žadėjo kovoti, net kai bus tarp žmonių, kuriems jo gyvybė neverta trijų kapeikų. Per tris šimtus jo rėmėjų sulaikyta, o Kremlius užsipuolė į teismą atvykusius Vakarų diplomatus. Bet valdžios nervingumą atskleidžia rekordiniai sulaikymai užvakar ir televizijos dėmesys.

Sveikatos apsaugos ministerija sudarė tvarką, kaip bus skiepijami šalies gyventojai. Tačiau procesą organizuoti turės pačios savivaldybės. Mažesnės, pavyzdžiui Birštonas, tikina jau viskam pasiruošęs, tik skiepų trūksta. Sostinės valdžia vis dar kuria komunikacijos strategiją, tikrina išankstinio pacientų registravimo sistemą. Tikina, kad ir daugiau kaip pusės milijono gyventojų mieste – nė vienas neliks nepakviestas skiepytis.

Vilniaus būsto rinka – po didinamuoju Lietuvos banko stiklu: sandorių, nepaisant dviejų karantinų, netikėtai daug, kyla ir kainos. Be to, kaip ir prieš dešimtmetį, dominuoja butų pirkimas iš brėžinių. Dalis turto analitikų sako, tokia situacija ima panašėti į besiformuojantį burbulą ir rinkos jau negalima palikti savieigai. Lietuvos bankas sako, jeigu dar atsiras perkaitimo požymių, perkantiems būstą su paskola Vilniuje gali būti įvesti kitokie reikalavimai nei likusioje Lietuvoje.

Pirmokams ir socialiai remtiniems skirtus maisto davinius gavę tėvai piktinasi jų turiniu – esą produktai neženklinti, vaisiai supuvę. Tikrinti, koks maistas dalijamas, ėmėsi maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustačius pažeidimų – gresia baudos.

Anglijos pietuose pradėtas masinis 80 tūkstančių žmonių testavimas, aptikus plintančią koronaviruso mutaciją iš Pietų Afrikos, mažiau veikiamą vakcinų. Žmonės raginami be būtino reikalo neiti iš namų. Mokslininkams ypatingą nerimą kelia ir kita mutacija – jau anksčiau pačioje Britanijoje mutavusio viruso. Tuo metu britų mokslininkai patvirtino, kad Rusijos vakcinos „Sputnik“ veiksmingumas viršija 90 procentų. O Lenkija ir Švedija nurodė, kad britiškąja „AstraZeneka“ vakcina neskiepys senjorų.

Europos Sąjungos ginčas su „AstraZeneka“ ir vakcinų eksporto draudimas prisidėjo prie staiga padidėjusios įtampos Šiaurės Airijoje, kuri ir taip augo dėl „Brexito“. Šiandien bendrija atitraukė pareigūnus iš dviejų uostų. Jie prižiūrėjo „Brexito“ sutartį, pagal kurią dabar patikra taikoma tarp Britanijos ir Airijos salos. Pareigūnams grasinta, piešiami grafičiai. Junjonistus piktina gausūs trikdžiai, kai dėl susitarimo premjeras sutiko Šiaurės Airijoje palikti galioti bendrijos taisykles. Įtampą padidino Europos Komisijos sprendimas penktadienio vakarą faktiškai įvesti sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, kad vakcinų per ją nebūtų galima išvežti į Britaniją. Komisija daug metų pati aiškino, kad sienos neturi būti. Po Londono ir Dublino protestų sprendimas greitai pakeistas, bet britų ministras šiandien pareiškė, kad pažeista ir sutarties raidė, ir dvasia.

Nors ir su griežtais ribojimais, šalyje pamažu atsidaro slidinėjimo centrai lauke. Kai kurie nusprendė neatnaujinti veiklos, nes daugiausiai klientų sulaukdavo iš kitų savivaldybių, o dėl judėjimo ribojimų dabar slidinėti galima tik tos savivaldybės, kurioje yra trasos, gyventojams.

Seimo pirmininkė paskelbė, kad artimiausiu metu teiks advokato Vytauto Mizaro kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. 46-erių Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, advokatas, daug rašantis ir dirbantis LGBT teisių srityje. Jo kandidatūrai pritaria ne visi didžiausios Seime – konservatorių frakcijos nariai. Sausį Seimas paskyrė du naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė. Todėl pirmininku liko dirbti Dainius Žalimas, nors jo kadencija baigėsi beveik prieš metus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pasitikėjimas Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, kurio prestižas labai svarbus, susvyravo. Tačiau sprendimus žada vėliau. Svarbiausių šalies istoriją tiriančių institucijų vadovai paskelbė atsisakantys bendradarbiauti su Genocido centru jo veikoje įžvelgę grėsmę Lietuvos visuomenei. Politikavimu prieš pusmetį paskirtą naują Genocido centro vadovą Adą Jakubauską kaltina kai kurie centro istorikai.

Kauno savivaldybė sklype prie Kauno Ąžuolyno ketina įrengti automobilių aikštelę, kurioje galėtų tilpti iki 2000 automobilių. Gamtosaugininkai sako, tokie planai šalia Ąžuolyno, kuris yra saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000” dalis, – kontraversiški. Savivaldybė tikina, kad vertingi medžiai bus išsaugoti, o pati aikštelė įsilies į aplinką.

Knygų autorė ir iliustruotoja Nora Krug – vokietė, jau beveik dvidešimt metų gyvenanti Niujorke. Prieš porą metų ji parašė knygą Heimat, kurioje tyrinėja savo šeimos ir vokiečių tautos patirtis per antrąjį pasaulinį karą. Kas yra kaltė ir atsakomybė bei daug kitų temų jos knygoje, kuri ką tik pasirodė ir lietuviškai. Apie knygą pokalbis su autore išskirtiniame interviu LRT televizijai.

Ved. Eglė Bučelytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau