Trečiadienį prie įvažiavimų į savivaldybių centrus įrengti keliaujančiųjų patikros postai. Šį mėnesį tai daroma jau antrąkart, šįsyk patikrinimai vyks net keturias dienas, policija įspėja, kad patikros punktuose bus naujovių. Nuo gruodžio 23-iosios, trečiadienio, 13 val. iki gruodžio 27-osios 21 val. prie įvažiavimų į miestus vėl budės policija, bus įrengta 250 kontrolės punktų, pareigūnai tikrins ne tik įvažiuojančiuosius, bet ir išvažiuojančiuosius. Apie tai dar antradienio vakarą savo feisbuko paskyroje pranešė Lietuvos policija. Apie darbus Kauno savivaldybėje pasakojo Policijos mokyklos atstovas Andrius Maciulevičius.

„Pasidarysiu testą ir, jei bus neigiamas, per šventes važiuosi aplankyti tėvų, susitiksiu su draugais, kurie taip pat atliks testą koronavirusinei infekcijai (COVID-19) nustatyti, tad galėsime būti ramūs“ – tokius teiginius pastaruoju metu girdi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Todėl jie atkreipia žmonių, kurie ruošiasi nepaisyti karantino režimo ir susitikti su artimaisiais, su kuriais kartu negyvena, dėmesį, kad, pavyzdžiui, šiandien atliktas testas rodo, kad būtent tuo metu, kai paimtas ėminys, nesirgote, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad neužsikrėtėte vėliau, nes koronavirusinė infekcija turi itin ilgą inkubacinį periodą. Apie šią žinią gyventojams plačiau pasakojo Visuomenės sveikatos centro atstovė Daiva Razmuvienė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pasidalino savo būsimais švenčių planais. Jos sako, kad šventimas beveik nesiskirs nuo daugumos lietuvių, kai kur stalas bus gausesnis, kai kur ne, tačiau faktas, kad jos bus minimos vieno namų ūkio ribose.

Latvijoje per pastarąją parą patvirtinti 1 145 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausia nuo protrūkio pradžios – ir mirė 20 anksčiau užsikrėtusių pacientų, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 824 testus patvirtinti 664 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę asmenys, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tačiau abi šalys per Kalėdas netaikys itin griežtų ribojimų. Tuo tarpu Europoje yra ne viena valstybė, kuri šventes praleis panašiuose Lietuvai ribojimuose. Apie juos Europoje ir pasaulyje kalbėjo užsienio naujienų redaktorius Justinas Vainilavičius.

Šiaurės Makedonija pernai pakeitė savo pavadinimą, kad išspręstų ginčą su Graikija, blokavusia jos siekį įstoti į ES, bet dabar jos narystei priešinasi Bulgarija – dėl istorijos ir kalbos. Bulgarija lapkritį blokavo ES ministrų diskusijas dėl Šiaurės Makedonijos planų prisijungti prie Bendrijos, Sofijai reikalaujant iš Skopjės perrašyti istorijos vadovėlius, kad būtų atspindėtos šalies kalbos, tautos ir istorijos bulgariškos šaknys. Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Europos Sąjungą nutraukti jo šalies „šantažavimą“ nustatant naujas kliūtis jos narystei bloke. Apie sunkų Šiaurės Makedonijos kelią į ES – užsienio naujienų redaktoriaus Tado Paškevičiaus reportaže.

Kol kai kurie gyventojai skundžiasi ar liūdi negalėsiantys švenčių sutikti su giminaičiais, medikai tam net neturi laiko. Jei mūsų šventės atrodys kiek kitokios, medikams jos – pragariškos. Vienam gydytojui po kito iškritus iš kovos su COVID-19 pacientams, juos pakeičia kolegos, nebūtinai dirbę tokio pobūdžio skyriuose. Kai kuriems teks juos pakeisti ir darbuose Kūčių naktį, o viena tokių bus ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja Kastė Mateikaitė. Ji pasidalijo patirtimi iš darbo su COVID-19 pacientais ir būsimais budėjimais per šventes.

Žinomų Lietuvos žmonių paklausėme, ar jie išgirdo raginimą per šias šventes nesusitikti su artimaisiais. Kultūros, politikos, sporto atstovai sako, kad gyvename ant ekologinės katastrofos ribos, o artimųjų lankymas tikrai nėra būtinas.

LRT populiariosios muzikos vyriausiasis redaktorius Ramūnas Zilnys apžvelgė tai, ką pavadino kūčiukais per Kalėdas – šventinę muziką, kuri mus lydi ko ne visa gruodžio mėnesį. Jis sako, kad ne vienam garsiam atlikėjui yra nepavykę pakilti į reitingų viršūnes su sukurta šventine daina, o daugumoje atvejų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dominuoja seniau išleisti kūriniai, kurie arba atgimsta naujai, arba yra perdainuojami. Apie šventišką muziką plačiau – Guodos Pečiulytės pokalbis su Ramūnu Zilniu.

Pasaulio lietuvių vaikai susibūrė į virtualų koncertą ir siunčia mums visiems Kalėdinę giesmę, linkėdami džiaugsmingų bei laimingų Kalėdų. Chorui dirigavo Lietuvoje gyvenantis Gian Luca Demarco.

Ved. Guoda Pečulytė.