Savaitė. Vis dar protestuojanti Baltarusija ir nerimas dėl artėjančių mokslo metų

Jau 21 dieną Baltarusijoje tęsiasi protestai, tačiau požymių, kad paskutiniu diktatoriumi Europoje vadinamas Aliaksandras Lukašenka trauktųsi – nėra. Priešingai, šią savaitę gatvėse vėl pasirodė OMON'as ir vėl prasidėjo protestuotojų sulaikymai. Be to, ir Vladimiras Putinas, ir Aliaksandras Lukašenka kalba apie Kremliaus paramą, paruoštus Rusijos OMON'o būrius, jei situacija Minske taptų nekontroliuojama. Lukašenka dar aštriau pradėjo kritikuoti Vakarus ir dėl neva telkiamų pajėgų, ir dėl sankcijų. Tiesa, jos įstrigo ilgose Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų diskusijose. Ir draudimai atvykti į bendriją greičiausiai nebus taikomi Lukašenkai, nors prieš tai bendrijos lyderiai nepripažino jo perrinkimo. Be to, į sąrašą, kam bus taikomos sankcijos, ketinama įtraukti vos iki 20 asmenų. Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad tikėjosi ilgesnio sąrašo.

Baltarusijos tema – ir rinkimams besiruošiančių Lietuvos partijų darbotvarkėse. Valdančiosios Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis tikina, kad Aliaksandras Lukašenka, pasiuntęs ginkluotą jėgą prieš taikius protestuotojus, viso labo tik gina Konstituciją. Po tokių LRA sąrašo lyderio pamąstymų premjeras Saulius Skvernelis svarstė, kad vienas Jedinskis nelemia visos partijos nuomonės. Tačiau LRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tikino esą Aliaksandrą Lukašenką palaiko dauguma ir kritikavo užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kad šis per daug kategoriškas, užkerta kelią dialogui. Čia jau sureagavo Liną Linkevičių į ministrus delegavusios Socialdemokratinės darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, pareiškęs, kad Tomaševskio nepagrįstas išpuolis prieš užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių apsunkina abiejų partijų bendradarbiavimą valdančiojoje koalicijoje.

Prieš daugiau nei savaitę Rusijoje, kaip įtariama, apnuodytas Kremliaus kritikas ir kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas tebėra komos būsenos Berlyno ligoninėje. Navalno istorija išgyvenimus priminė ir kitam Kremliaus kritikui Vladimirui Kara Murzai, kuris nuodytas buvo du kartus. Jis pasakoja, kad simptomai panašūs ir vadina tai sadistiška Kremliaus saugumo tarnybos susidorojimo priemone. Net pasveikęs Kara Murza sako iš naujo mokęsis vaikščioti. Su panašiais išgyvenimo iššūkiais teko susidurti ne vienam Kremliaus kritikui.

Amerikos televizijos žiūrovai, šią savaitę keturis vakarus turėję progų stebėti respublikonų partijos suvažiavimą, galėjo ir neišgirsti, kad nuo koronaviruso mirė dešimtys tūkstančių, o darbo neteko dešimtys milijonų. Užtat galėjo išgirsti, kad Donaldas Trumpas sveikina imigrantus, skatina moteris, padeda juodaodžiams ir nuoširdžiai rūpinasi patekusiais į bėdą. Ši administracija išrado terminą „alternatyvūs faktai“. Dabar jų reikia dvejojantiems rinkėjams įtikinti, kad Trumpas – ne toks, kokį jį piešia kritikai. O jei dvejojančių per mažai, kad pakaktų pergalei – tuomet, jau saviškiams mobilizuoti, tonas jau kitas: apokaliptiniai gąsdinimai, kas lauktų, laimėjus Joe Bidenui. Net jei juos iliustruoja pavyzdžiai, kas dedasi valdant Trumpui.

Rugsėjo 1-oji – poryt, o klausimų – daugiau nei atsakymų. Labiausiai nerimauja pirmokų tėvai – kas bus, jeigu vėl prasidės nuotolinis mokymas, o vaikai taip ir nesupras, ką reiškia eiti į mokyklą? Mokyklų vadovai taip pat nepatenkinti – rekomendacijos, kaip pasiruošti naujiems mokslo metams pateiktos per vėlai, dalis jų – sunkiai įgyvendinamos. Kritikos švietimo ministrui negaili ir Prezidentas Gitanas Nausėda, esą Švietimo ministerija rekomendacijas, kaip rengtis rudeniui, pateikė per vėlai. Algirdas Monkevičius nenusileidžia, nes jam viskas aišku – mokslo metai prasidės mokyklose ir prasidės saugiai.

Mokyklos likus vos vienai parai iki rugsėjo 1 d. dar turi daug problemų, kaip prasidės ir vyks mokslo metai bendrojo lavinimo įstaigose, tačiau nemažiau sutrikę ir meno žmonės. Teatrai, meno kolektyvai rudenį pradeda savo naujus sezonus. Kultūros įstaigose įtampa – ar pavyks užtikrinti saugumą? Nepaisant vis didėjančio COVID-19 plitimo, nuo rugsėjo 1 d. įvairiuose renginiuose, nesvarbu, jie vyks uždarose patalpose ar atvirose erdvėse, žmonių skaičius nebus ribojamas. Kita vertus, rekomendacijos ir draudimai gerokai riboja vietų skaičių salėse, bilietų pardavimai gerokai sumažinti, nuostoliai milžiniški. Ir niekas nežino ar vieną dieną kultūros erdvės vėl nebus priverstos užsidaryti, kaip jau buvo keliom savaitėm nutikę Nacionaliniam operos ir baleto teatrui. „Savaitėje“ – nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas buvo paskelbęs, kad sovietinių žmonių laukia šlovinga ateitis, nes visos infekcijos bus pažabotos. Atrodo, kad tokiu lozungu iki šiol įtikėję mūsų valstybės sveikatos politikos formuotojai. Nors per pastarąjį dešimtmetį jau du kartus skelbta pandemija – dėl koronaviruso ir kiaulių maro, o kur dar tymų infekcijos protrūkis – sveikatos politikos formuotojai tarsi nepastebėjo, kad šalyje smarkiai trūksta gydytojų infektologų ir epidemiologijos specialistų. Pavyzdžiui, Kaune infektologijos rezidentūros studijoms šiais metais, kaip ir ankstesniais, skirta mažiau vietų nei buvo prašyta, nors sveikatos specialistų rengimo valstybinis užsakymo komitetas posėdžiavo per patį pandemijos piką, net ir posėdį rengė nuotoliniu būdu, bet apie epidemiologų trūkumą net svarstyta nebuvo.

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau