Savaitė. Kruvinas baltarusių laisvės siekis, amerikiečių kariai Lenkijoje ir rusiška vakcina nuo koronaviruso

Kruvina Baltarusijos demokratija – apie tai gali paliudyti tūkstančiai į gatves šią savaitę taikiai protestuoti išėjusių rinkimų sąžiningumu netikinčių gyventojų. Tik taikos ten buvo mažai: policininkų masiškai mušami žmonės buvo grūdami į mašinas ir vežami į areštines, kur jų laukė dar baisesni dalykai. Europos Sąjunga reaguoja, žada sankcijas, o policininkai jau ramiau pasitinka nepatenkintus ir naujų rinkimų reikalaujančius gyventojus. Tačiau ar čia ne tyla prieš audrą, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka skambina į Kremlių, įspėja apie gręsiantį pavojų. Ir vis dėlto baltarusiai tikisi – gal po ketvirčio šimtmečio valdžioje bus naujas veidas.

Baltarusijos kelią į demokratiją palaiko ir Lietuva. Prie „Laisvės TV“ iniciatyvos kitą sekmadienį rugpjūčio 23-iąją sustoti į Laisvės kelią nuo Katedros aikštės iki Baltarusijos sienos jungiasi ir LRT, kuri rengia tiesioginę transliaciją. Prisiminkime, kaip prieš 31 m. tokiame kelyje stovėjo trijų Baltijos valstybių žmonės, kovoję už laisvą ateitį. Dabar savo ateitį gina baltarusiai, o mes galime juos paremti. Laisvės kelyje paskelbė dalyvausią prezidentai Gitanas Nausėda ir Dalia Grybauskaitė. Prezidentė D. Grybauskaitė „Twitteryje“ Aliaksandrą Lukašenką pavadino diktatoriumi kruvinomis rankomis ir paragino trauktis iš posto. Prezidentas G. Nausėda interviu Jungtinės Karalystės televizijai „Sky News“ pareiškė, kad A. Lukašenkos valdžia yra nelegitimi, nes rinkimai nebuvo laisvi. Lietuva priglaudė opozicijos kandidatę Sviatlaną Cichanouskąją, pakvietė atvykti gydytis nukentėjusiuosius per protestus. Prezidentas G. Nausėda siūlo Baltarusijos diktatoriui trijų veiksmų planą, kaip sureguliuoti kilusią krizę. Tik, atrodo, A. Lukašenka nieko nenori girdėti.

Aliaksandras Lukašenka tikina gavęs Vladimiro Putino pažadą: kai tik paprašys, gaus visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas, nes jam kelia nerimą NATO karinės pratybos ir didinamas karinis komponentas Lietuvoje ir Lenkijoje. Tuo metu Latvija jungiasi prie Lietuvos iniciatyvos. Antradienį šaukiamas neeilinis Seimo posėdis, kuris turėtų priimti deklaraciją dėl smurto ir neskaidrių rinkimų Baltarusijoje. Lietuvoje viešėjusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė pritarianti Lietuvos pasiūlytam trijų punktų planui, kad taikiai būtų išspręsta sudėtinga padėtis Baltarusijoje ir šiuo klausimu derybose pasiekta bendra pozicija. Interviu LRT „Savaitei“ Estijos prezidentė taip pat pabrėžė, kad naujos sankcijos Minskui turi nenuskriausti tų Baltarusijos žmonių, kuriems stengiamasi padėti.

„Trumpo forto“ Lenkijoje nebus – apsaugą Amerika teiks už pinigus. Kasmet po maždaug 115 mln. eurų Varšuva mokės už dar tūkstančio karių priėmimą, maitinimą, ginklų saugojimą bei infrastruktūros pritaikymą. Naująjį susitarimą Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pasirašė vakar Varšuvoje, baigdamas turą po proamerikietišką Vidurio Europą. Prezidentas Andrzejus Duda sako, kad jis padidins ir Baltijos šalių saugumą. Lietuva sveikina susitarimą. Bet daugelis Amerikos sąjungininkų su nerimu žiūri į D. Trumpo administracijos modelį: saugumas mainais už pinigus. Sunkias Varšuvos ir Vašingtono derybas ypač atidžiai sekė ir Pietų Korėja bei Japonija – jos irgi patiria spaudimą mokėti daugiau. Vos tik Amerikos gynybos ir diplomatijos vadovai naujus sprendimus teisina strategijos pokyčiais, pats D. Trumpas viską vėl nukreipia į pinigus.

Donaldas Trumpas ir toliau tvirtina, kad balsavimas paštu lapkritį ves į rinkimų pažeidimus, nors tokie teiginiai nepagrįsti, o taip balsuoti rekomenduoja sveikatos ekspertai. Demokratai papildomas lėšas paštui siūlo įtraukti į pagalbos nuo koronaviruso paketą, dėl kurio partijos nesutaria. Interviu šią savaitę D. Trumpas pats sakė, kad nesusitarus, papildomi pinigai balsavimui paštu nebus skirti, o procesas negalės įvykti, tad demokratai prezidentą kaltina tyčia jaukiant rinkimų procesą. Tuo metu pačiame pašte, kuriam vadovauja finansinis respublikonų rėmėjas, pradėtas vidinis tyrimas dėl išlaidų apkarpymų, lėmusių lėtesnį darbą. Šią savaitę paštas taip pat įspėjo, kad ne visi rinkėjų biuleteniai gali būti pristatyti laiku skaičiavimui. Bet tvyrant nežinomybei, rinkimų kampaniją tęsiasi – šią savaitę paaiškėjo, kad įveikti D. Trumpą demokratas Joe Bidenas bandys kartu su senatore Kamala Harris, tapusia pirmąja juodaode, siekiančia viceprezidento posto. Abu politikai vienas kitą gerai pažįsta: būdama Kalifornijos generaline prokurore K. Harris sutarė su kolega, velioniu J. Bideno sūnumi. Bet tarp demokratų būta ir nesutarimų.

Kol pasaulis su didelėmis viltimis laukia jau sukurtos, bet vis dar testuojamos vakcinos nuo COVID-19, Rusija skelbia tokią jau įregistravusi ir netrukus pradėsianti skiepyti žmones. Mokslininkai su Pasaulio sveikatos organizacija tokias žinias iš Rusijos vertina skeptiškai. Esą trūksta platesnių klinikinių tyrimų, kad būtų galima tikėti rusiškos vakcinos, pavadintos „Sputnik“, patikimumu. Rusijos vakcina Europai nepriimtina, bet savos kol kas neturime. Europos Sąjunga sutarė skiepus nuo koronaviruso įsigyti centralizuotai, pirkimuose dalyvauja ir Lietuva. Sveikatos apsaugos ministerija yra pareiškusi norą gauti beveik 2 mln. vakcinos vienetų, t. y. tiek, kad būtų paskiepyta apie 70 proc. šalies populiacijos. Specialistai perspėja, kad vien pateikti užsakymo ir laukti Lietuvai nereikėtų, nes konkurencinę kovą galime pralaimėti.

Kol vakcinos nėra, COVID-19 toliau plinta, paneigdamas prognozes, kad vasarą jis sulėtės. Vos šalys atlaisvino karantino suvaržymus, atidarė sienas, žmonės pradėjo keliauti ir susirgimų skaičius pradėjo augti, kone kiekvieną dieną gerindamas rekordus visame pasaulyje. Šiuo atostogų metu saugiausia kelionėms pietų šalimi išlieka ypač dėl COVID-19 nukentėjusi Italija, o štai ilgą laiką tokia pat saugia laikyta ir labiausiai lietuvių pamėgta šios vasaros atostogų šalis, Graikija, jau nebe ta, kokia buvo vasaros pradžioje. Nuo pirmadienio parvykstantiems iš Graikijos jau būtų tekę izoliuotis dviem savaitėms, nes susirgimų skaičius ten viršijo 16 100-ui tūkst., tačiau COVID-19 sparčiai plintant, Vyriausybė sąrašo savaitgalį neatnaujino, nes jis dabar apimtų jau daugelį Europos Sąjungos šalių. Ministrų kabinetas renkasi į neeilinį posėdį pirmadienį, kur ir bus sprendžiama, kokios taisyklės bus taikomos ateityje. Kretoje gyvenantis kelionių vadovas Audrius Morkūnas – „Savaitės“ eteryje.

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Daugiau