Gegužės pabaigoje Kultūros taryba skyrė vienkartines kompensacines išmokas kūrėjams, dėl karantino praradusiems pajamų. Tada kai kurie teatro aktoriai, dainininkai, pavyzdžiui, Arvydas Dapšys, Arūnas Sakalauskas, Liudas Mikalauskas, Olegas Ditkovskis, gavo po 600 eurų, kai kas po 1200, o štai Rytis Cicinas, Jazzu, Justina Gringytė, Donatas Montvydas – po 1800 eurų. Kai Kultūros ministerija išskirstys visus pinigus, parems daugiau kaip 3 tūkst. savarankiškai dirbančių. Iš viso savarankišką veiklą VMI užregistravusių žmonių – menininkų ir ne menininkų – yra 205 tūkst. Paramos nukentėjusiems nuo pandemijos dalybose, vieni mato painiavą, kiti – nelygybę. Nevyriausybininkai mano, bendra paramos suma išties nemaža: vien dvi ministerijos jau išskirstė apie 210 mln. eurų, bet susigaudyti, kada į ką kreiptis, žmonėms be galo sudėtinga. Todėl daliai žmonių išėjo „kas pirmesnis, tas gudresnis“. Ekonomistų teigimu, individualiai besiverčiantys žmonės tarsi sėdo prie ruletės.

Pandemija sujaukė daugelio žmonių gyvenimus, sukrėtė nusistovėjusius finansus. Penktą mėnesį Lietuvoje gyvename su koronavirusu – nuo vasario 28-osios, kai buvo patvirtintas pirmasis atvejis. Artėjame prie 2 tūkst. infekuotųjų, 8 dešimtys mirusiųjų. Lietuva laikoma viena iš pačių sėkmingiausių valstybių kovoje su COVID-19 iš, pasak oficialios statistikos, 213 šalių, kuriose fiksuotas koronavirusas. Pasaulis kalba apie antrąją bangą, o vakcinos vis dar nėra, mitų apie ligą daugybė, skeptikų, esą tai tik lengvas gripelis, taip pat vis dar randasi, nors pasaulyje jau apie 15 mln. infekuotųjų, per 600 tūkst. mirusiųjų. Taigi, ką šiandien žinome apie COVID-19? „Savaitės“ viešnia – VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė.

Vyriausybė rengiasi dėlioti kitų metų valstybės biudžetą, todėl prezidentas Gitanas Nausėda premjerui Sauliui Skverneliui išdėstė pagrindinius akcentus, kurie šiame dokumente turėtų atspindėti valstybės gerovės viziją: senatvės pensijos privalo padidėti ne mažiau kaip 8 procentais, didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį iki 450 eurų, kad mažiausiai uždirbantiesiems mokesčių našta sumažėtų 50 eurų. Prezidentas siūlo krašto gynybos išlaidas išlaikyti nepakitusias – kitąmet skirti 1 mlrd. eurų, tačiau daugiau lėšų skirti apleistam kultūros paveldui tvarkyti, taip pat 7-8 procentais didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus. Prezidentas pabrėžė, kad pinigų kitų metų biudžete turėtų atsirasti, esą po karantino suvaržymų ekonomika atsigauna.

Lenkijos prezidento rinkimų antrasis turas baigėsi, tačiau politinė kova – dar ne. Per plauką antrą kadenciją užsitikrinęs Andžejus Duda sulaukė opozicinės Piliečių platformos protesto: ši valdančiuosius kaltina nesąžininga rinkimų kampanija ir kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą dėl rezultatų anuliavimo. Kad ir koks bus teisėjų išaiškinimas, ideologinio Lenkijos susiskaldymo tai nepakeis. Konservatyviosios „Teisės ir teisingumo“ partijos remiamą Dudą antrajame ture palaikė 51 procentas rinkėjų, o jo varžovą, liberalųjį Varšuvos merą Rafalą Tzaskowskį, 49. Toks mažas atotrūkis tik dar kartą priminė, kad net ir patys demokratiškiausi rinkimai kone pusę šalies palieka pralaimėtojais. Visai kaip „Brexito“ ar prezidento Donaldo Trumpo pergalės atveju.

Lenkai išsirinko prezidentą, o baltarusiai dar tik rengiasi tai padaryti. Rugpjūčio 9-ąją vyks rinkimai, po kurių Aleksandras Lukašenka tikisi valdyti šeštą kadenciją. Tačiau šalyje plinta iki šiol nematyta nusivylimo ir pykčio banga, signalizuojanti, jog buriasi pokyčių ištroškusi pilietinė visuomenė. Centrinei rinkimų komisijai neleidus rinkimuose dalyvauti pagrindiniams Lukašenkos oponentams, į gatves išėjo šimtai žmonių. Taikius protestus pareigūnai išvaikė jėga. Represijos opozicijos neužgesino: iš kandidatų į prezidentus sąrašo pašalinti Lukašenkos kritikai stojo į Svetlanos Tichanovskajos užnugarį.

Pasaulis žengia į naują geopolitinę erą – Šaltojo karo etapą tarp dviejų supergalybių, Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Dar neseniai ekspertų kaip mažai tikėtina atmesta galimybė virsta tikrove, apie kurią jau atvirai kalba ir aukščiausieji pareigūnai. Kai kurie apžvalgininkai mieliau renkasi kitą terminą – Minkštasis karas, nes nauja skirtis tarp Rytų ir Vakarų atviresnė niuansams, ji ne tokia tiesmuka. Kitaip nei per Šaltąjį karą tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos, daugelis šalių dabar norėtų palaikyti gerus santykius tiek su Vašingtonu, tiek su Pekinu, tačiau jau tenka rinktis.

Akademinio žurnalo „The Lancet“ paskelbta demografinės ateities prognozė rodo, kad pasaulio gyventojų skaičius piką pasieks po maždaug 40 metų. Žemės populiacija tada turėtų priartėti prie dešimties milijardų, o amžiaus pabaigoje ji vėl kris iki beveik devynių milijardų. Tuomet beveik visose pasaulio valstybėse bus fiksuojamas mažesnis gimstamumas, nei reikia stabiliam gyventojų skaičiui išlaikyti. Kai kur pokytis drastiškas – Italijoje gali likti vos 28 milijonai žmonių, Lietuvoje – pusantro milijono. Mažėjantis gimstamumas ir senstanti visuomenė kelia nuogąstavimų dėl demografinės „laiko bombos“, kai susitrauksianti darbo jėga turės išlaikyti kur kas didesnę, į pensiją išėjusią visuomenės dalį. Todėl gali tekti dirbti ilgiau arba plačiau duris atverti imigrantams.

Ved. Nemira Pumprickaitė.