Pirmieji metai Prezidentui Gitanui Nausėdai prabėgo greičiau, negu jis pats tikėjosi. Ką pastebi tie, kas ne tiktai stebi, bet ir lygina lygiai prieš metus prisiekusio prezidento veiklą su ankstesnių, skirtingų laikotarpių? Ne visų, o tų, kurie renkami nebe parlamente, o tiesiogiai, visų šalies piliečių.

„Stipri šiuolaikinė valstybė – tai ne stipri valdžia. Tikroji šalies stiprybė remiasi ne valdžios prislėgtų žmonių paklusnumu, bet privačia piliečių iniciatyva. Stipri yra valstybė, kurios piliečiai skiria savo jėgomis nuolat kuriamą valstybę nuo valdžios. Valdžia – laikina, valstybė – ilgaamžė. Dar daugiau – ilgaamžė gali būti tik tokia valstybė, kurios valdžia suvokia savo laikinumą ir netapatina savęs su valstybe“. Tai – citata iš pirmojo metinio prezidento pranešimo, kai Lietuvos prezidentas buvo Valdas Adamkus. Su juo – pokalbis studijoje: kaip per rinkimus palaikyto Nausėdos valdymą vertina šiandien?

Iki rinkimų likus trims mėnesiams partijos savo viduje skirsto, kam kokia vieta teks pirmajame sąrašo dešimtuke. Šešių šiuo metu pagal reitingus į Seimą pakliūnančių partijų strategijos skiriasi. Anot politologų, konservatorių sąrašas margas, bet visi gali rasti sau patinkantį politiką, valstiečiai, turbūt, nenustebins į priekį iškėlę matomiausius veidus. Socialdemokratams ir liberalams prieš šiuos rinkimus teko atsinaujinti. Tik vieni pasirinko ideologiją, o kiti – veidus.

Stambule, kur rytai susiduria su vakarais, didžiausia šventovė – vėl istorijos ir religijos sankirtoje. Švenčiausiosios Išminties soboras, plačiai vadinamas Sofijos soboru, pastatytas šimtu metų anksčiau negu atsirado islamas, bet Turkijos prezidento dekretu jis užvakar vėl paverstas mečete. Per pusantro tūkstančio metų tai buvo ir rytų krikščionybės lopšys, ir svarbiausia Osmanų imperijos mečetė – o pastaruosius 80 metų muziejus čia įkūnijo Turkijos pasaulietiškumą. Bet Recepo Tayipo Erdogano vedama šalis gręžiasi nuo jo prie islamiškų šaknų ir tai jau ketvirtas bizantiškasis bažnytinis muziejus, kurį buvęs Stambulo meras paverčia mečete.

Prieš mėnesį Viduržemio jūroje įvykęs incidentas tarp NATO Sąjungininkų Turkijos ir Prancūzijos karo laivų iki šiol kelia įtampą Aljanse. Prancūzija apkaltino Turkiją agresyviais veiksmais, Ankara kaltinimus vadina nepagrįstais. Paryžius tikina, kad šis incidentas tik dar kartą atskleidžia jau ne kartą matytus Turkijos prezidento Recepo Tayipo Erdogano prieštaravimus Aljanso interesams ir vertybėms. Incidentą viduržemio jūroje Prancūzija vadina paskutiniu kantrybės lašu, Turkija – nesusipratimu. O NATO tai – priminimas, kad kilus kivirčui neliko lyderių, galinčių nesutarimus užglaistyti.

Įsigaliojus naujajam Honkongo saugumo įstatymui, kuris pasak Pekino skirtas pažaboti labai mažai visuomenės daliai, šią savaitę pradėjo aiškėti platesni naujojo įstatymo įgaliojimai susiję su Pekinui „įtartinų asmenų“ internetinės veiklos stebėsena. Pagal įstatymą Honkongo saugumo tarnyba gali prašyti technologijų bendrovių informacijos apie tam tikrus asmenis. Šią savaitę didžiosios technologjų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Facebook“, „Twitter“, „Zoom“ ir kitos pareiškė, kad kol kas vartotojų asmenine informacija su saugumo tarnybomis nesidalys. Jungtinės Valstijos, Australija ir dar kelios valstybės svarsto uždrausti Kinjos bendrovei priklausantį itin populiarų socialinį tinklą – „Tik Tok“, kurį jau uždraudė Indija.

Kitokia Švedijos kova su koronavirusu gali pabloginti santykius su kaimynais, teigia ekspertai. Šiaurės šalims viena kitai atveriant sienas, Švedija lieka atskirta nuo kaimynių. Įsileisti keliautojų iš šios šalies nenori ir kitos valstybės. Pandemijos padarinius skaičiuoja ir Švedijos ekonomika, o žadėtas kolektyvinis imunitetas, atrodo, nepadės išvengti antrosios bangos.

Ved. Rita Miliūtė.