Kovo 16-ąją paskelbusi karantiną šią savaitę vyriausybė pranešė, kad birželio 17-ąją jis atšaukiamas, nors ekstremalioji padėtis lieka, tačiau tris mėnesius, t.y. ketvirtį metų išgyvenę griežtų ribojimų sąlygomis, žmonės atsipalaiduoja. Atsirado ir tokių, kurie pradėjo abejoti vyriausybės veiksmais, esą valdžia nepagrįstai sukėlė paniką – koronavirusas nėra toks grėsmingas, kaip manyta. Grupė mokslininkų, sekančių COVID-19 eigą Lietuvoje tikina, kad griežto karantino rezultatas – maždaug 1000 išgelbėtų gyvybių šalyje. O štai dėl koronaviruso atsinaujinimo, kuris prognozuojamas rudenį, mokslininkai sako, kad rodiklis galėtų būti 50 susirgimų per parą. Jei tiek atvejų bus fiksuojama, vadinasi prasidėjo antroji banga.

Kaip ir žadėta, ligoninių ir greitosios pagalbos medikams, kovojusiems su COVID-19, galiausiai išmokėti priedai už kovo mėnesį. Priedus, kaip žadėta, gavo greitosios pagalbos vairuotojai, valytojos. Tačiau priedus, nors viešai nežadėta, gavo ir greitosios pagalbos stočių administracijos beveik visi darbuotojai. 26 Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties administracijos darbuotojų priedams išleista daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

Šią savaitę Jungtinėse Valstijose atsisveikinta su George'u Floydu, kurio nužudymas ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje sukėlė protestus prieš policijos brutalumą ir rasinę nelygybę. Protestai kiek aprimo, tačiau dabar jie nukreipti prieš paminklus prieštaringai vertinamoms istorinėms asmenybėms. Virsta statulos tų, kurie prisidėjo prie kolonijinės politikos, vergovės ar rasizmo. Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas absurdu ir gėda vadino, kai protestuotojai aprašinėjo paminklą Winstonui Churchilliui ir jį teko uždengti nuo protestuotojų. Istorikai sako, juodosios valstybių dėmės yra istorijos dalis. Ir, anot jų, geriau lentelės su tamsiąja asmenybių puse, nei istorijos trynimas, griaunant paminklus ir keičiant gatvių pavadinimus.

22 Jungtinių Valstijų Kongreso nariai respublikonai ragina prezidentą Donaldą Trumpą atšaukti sprendimą išvesti beveik 30 procentų amerikiečių karių iš Vokietijos, nes Europoje Rusijos keliama grėsmė nesumažėjo, silpnėjančių Jungtinių Valstijų įsipareigojimų NATO požymiai gali paskatinti Rusiją naujoms agresijoms. Kaip teigia Vašingtono šaltiniai, Trumpo sprendimui nepritaria ir kariuomenės viršūnė. Tai ne pirmas vienašališkas Trumpo sprendimas, tapęs staigmena ne tik sąjungininkams, nes dėl svarbių sprendimų NATO narės paprastai konsultuodavosi, bet ir administracijos žmonėms. Lapkritį Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad amerikiečiai kariai pasitraukia iš šiaurės rytų Sirijos. Berlynas faktą apie Amerikos karių išvedimą sužinojo iš laikraščių. Praėjus kelioms dienoms po to, kai apie tai parašė „Wall Street Journal“, Vokietijos gynybos ministrė dar teigė neturinti informacijos. Ne pirmas pavyzdys taip pat rodo, kad prezidentas dar ir linkęs remtis rizikingais šaltiniais.

Švedų prokurorai šią savaitę paskelbė, kad prieš 34 metus premjero Olofo Palmės nužudymu įtariamas vyras jau miręs, tad tyrimą nutraukė. Ir nors teisininkai deda tašką ilgiausioje šalies istorijoje byloje, Švedijos žurnalistai sako, tai kas paskelbta, buvo žinoma prieš tris dešimtmečius. Ir dabar esą reikia patikrinti, ką visą tą laiką darė tyrėjai. Be apsaugos mėgęs vaikščioti Olofas Palmė Stokholme buvo nušautas į nugarą ir tai buvo smūgis šalies tikėjimui taika bei saugumu. O sąmokslo teorijos ir nesėkmingi policijos tyrimai vadinami šalies trauma. Ir net prokuroras pripažįsta, kad taškas byloje nereiškia taško diskusijoms ir sąmokslo teorijoms.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena įstatymu įteisinta 1997-aisiais – juoda diena mūsų istorijoje tapo prieš 79 metus – 1941-aisiais. Tą dieną Lietuvoje, nors ne vien Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų Ukrainoje ir Baltarusijoje bei tuometinėje Moldavijoje taip pat, prasidėjo masiniai trėmimai. Per keturias dienas iš Lietuvos deportuota 18 500 žmonių. „Juodojo birželio“ sumanytojai ir planuotojai sėdėjo Maskvoje, tačiau vykdytojai buvo ir vietiniai. Valstybės saugumo liaudies komisaras buvo sudaręs centrinį štabą trėmimo operacijai parengti ir jai vadovauti iš aukšto rango KGB ir NKVD darbuotojų. Trėmimo operacijoms vietose vadovavo vadinamieji operatyviniai trejetai, kuriuose buvo taip pat KGB ir NKVD darbuotojai. Prieš pat trėmimų dieną Lietuvos komunistų viršūnės apsvarstė pasirengimo trėmimams planus ir jiems pritarė, o partijos struktūroms nurodė aktyviai dalyvauti operacijose. „Savaitėje“ – VU Istorijos fakulteto prodekanas Norbertas Černiauskas.

„Juodasis birželis“, drastiškai pakeitęs mūsų valstybės likimą, skaičiuoja aštuonias dešimtis. O valstybės nepriklausomybės atkūrimo kovui šiemet suėjo trys dešimtys. Ir tai yra proga prisiminti, kaip per tuos metus keitėsi mūsų valstybės ekonomika, politika, kokias galimybes laisvė kurti suteikė mūsų menininkams. Per 30 nepriklausomybės metų sportininkai į Lietuvą parvežė 25 olimpinius medalius. Per tuos tris dešimtmečius būta ir aukščiausių Europos ir pasaulio čempionatų apdovanojimų. Skambios, širdį virpinančios pergalės atėjo tada, kai jų labiausiai reikėjo. Valstybės aparatas dar tik stojosi ant kojų, kai 1992-aisiais metais iš olimpinių žaidynių Barselonoje parvežti du olimpiniai medaliai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.