Nors premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidento spaudimą patyrė kelios ministerijos ir Užimtumo tarnyba, todėl buvo priimtas bendras sprendimas nebendrauti su Valdu Sutkumi, tačiau kalbama, kad premjeras su juo bendrauti nepanoro po to, kai V. Sutkus nuėjo į tuo metu dar tik būsimo prezidento Gitano Nausėdos stovyklą per rinkimus. Tiesa, dabar ir prezidentas sako, kad į tuometinio kariuomenės vado, kuris vėliau tapo vyriausiuoju patarėju, kabinetą V. Sutkus jį nuvedė kaip privatus asmuo, tapęs šalies vadovu su V. Sutkumi jokių susitikimų „akis į akį“ neturėjo, apie neskaidrią jo lobistinę veiklą nežinojęs – specialiosios tarnybos apie jo areštą šalies vadovą įspėjo tik išvakarėse. Tačiau būtent dėl lobistinės veiklos ir stambaus mąsto kyšininkavimo V. Sutkus kartu su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Mantu Zalatoriumi ir dar keliais verslininkais buvo sulaikyti ir išgirdo apie įtarimus dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Po Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentų sulaikymo generalinis prokuroras ir STT vadovas sušaukė spaudos konferenciją, kurioje informavo apie sulaikymą ir pareikštus įtarimus. Tačiau jau tos pačios dienos vakare Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius buvo paleistas, o Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus į laisvę išėjo kitą dieną, kai teismas netenkino prokuroro prašymo suimti dviem mėnesiams. Ar visada sulaikymas yra būtinas, ar yra tiksliai teisiškai reglamentuotas? „Savaitėje“ – Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas, advokatas Remigijus Merkevičius.
21 sekundė – tiek truko Kanados premjero Justino Trudeau tyla, prieš atsakant į reporterio klausimą apie neramumus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Rasizmą ir smurtą gatvėse smerkė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas, o Vokietijos kanclerė sakė, kad Amerikos visuomenė – susiskaldžiusi, bet priminė tikinti, kad šalies demokratija susitvarkys. Tuo metu į demokratiją Amerikoje besitaikančios priešininkės jau naudojasi neramumais. Vakarams kritikuojant Kiniją dėl veiksmų Honkonge, prisimenant Tiananmenio žudynes, Pekinas ir kinų žiniasklaida atkerta rodydami chaosą iš Amerikos gatvių. Ekspertai tikina, kad socialiniuose tinkluose į protestų temą taikosi ir Rusija, ir Kinija.
Baltarusijoje artėja prezidento rinkimai. Įpusėjęs pretendentų į kandidatus parašų rinkimas signalizuoja žmonių nusivylimą dabartiniu gyvenimu. Prie palapinių rikiuojasi šimtai baltarusių, kurie tikina atėję pasirašyti už pokyčius. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka kandidatuoja jau šeštą kartą ir tikina surinkęs dvigubai daugiau nei reikia – 200 tūkst. parašų per keturias dienas. Tačiau prezidento raginimas nerengti Maidanų ir rokiruotės vyriausybėje rodo, kad alternatyvių kandidatų populiarumas jam kelia nerimą.
Rusijos lyderiai iš pradžių atsainiai žiūrėjo į koronaviruso pandemiją, todėl dabar šalyje užsikrėtusiųjų daugiau kaip 460 tūkst. Pandemija ir 2 mėn. trukęs griežtas karantinas stipriai paveiks šalies ekonomiką, kuri ir taip kenčia dėl kritusių naftos kainų ir tarptautinių sankcijų. Šią savaitę Rusijos vyriausybė paskelbė ekonomikos gaivinimo planą, kuris turi paskatinti vartojimą, kad ekonomika per 2 m. sugrįžtų į prieškrizinį lygį. Rusijos ekonomika yra priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto. Pasauliui siekiant ekonomikos gaivinimo, pinigus panaudoti atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir tvariai ekonomikai skatinti, Rusijos vyriausybė taip pat turi permąstyti ilgalaikius planus. Tačiau Rusijos bėdos su iškastiniu kuru nesibaigia. Šią savaitę paaiškėjo, kad šalies šiaurėje į aplinką išsiliejo daugiau kaip 20 tūkst. tonų dyzelino. Dėl avarijos paskelbta nepaprastoji padėtis.
Tęsiasi įspūdingoji, didžiulio susidomėjimo sulaukusi „SpaceX“ kosminė odisėja. Praėjusią savaitę sėkmingai prisišvartavę prie Tarptautinės kosminės stoties, amerikiečių astronautai jau tapo istorijos dalimi. Jie pirmieji, kuriuos į kosmosą iškėlė ne valstybė, o privati kompanija, bet milijardierius Elonas Muskas atsikvėpti dar negali. Bilietai, už kuriuos NASA paklojo milijonus dolerių, ne į vieną pusę. Tad astronautus dar teks sėkmingai sugrąžinti į Žemę.
Šiomis dienomis turizmo sezono pradžią Europoje atverdamos sienas skelbia vis daugiau valstybių. Šiemet sezonas gerokai pavėluotas dėl koronaviruso protrūkio. Užsienio šalyse dirbantys ir gyvenantys lietuviai sako, atsigriebti už daugelyje šalių dar balandį turėjusį prasidėti turizmo sezoną nebepavyks, o ir poilsis lietuvių labiausiai pamėgtuose kurortuose bus kitoks. Paplūdymiuose gali tekti degintis su kauke, staliukus vakarienei rezervuoti iš anksto – prieš kelias dienas ar net savaites. Šiandien iš Lietuvos oro uostų leidžiama skristi 12 krypčių, bilietų galima nusipirkti į gerokai daugiau miestų, nors oro vežėjai leidimų ten skristi neturi. Užsienio reikalų ministerija ir teisininkai įspėja, kad pasirinkti, kur vykti ir kokius bilietus pirkti – kiekvieno keliautojo atsakomybė. O tai itin svarbu antros koronaviruso bangos akivaizdoje.
Ved. Nemira Pumprickaitė.
Kitos nuorodos: