Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, turi savo pandemijos sukeltos krizės likvidavimo ir ekonomikos gaivinimo planą, tačiau visos 27 bendrijos šalys laukia kitą savaitę Europos Komisijos (EK) žadamo paskelbti bendro šalių ekonomikų gaivinimo po pandemijos plano, kuris sieks 1 trilijoną eurų.

Didžiosios Bendrijos narės: Prancūzija ir Vokietija, parodė solidarumą Pietų Europai, kuri, prognozuojama, nukentės labiausiai. Daugelį nustebino, kad bendram skolinimuisi pritarė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tapusi Pietų Europos gelbėtoja. Iš kitos pusės – Italija penkta pagal dydį Vokietijos partnerė. Tačiau keturios bendrijos šalys – Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija, paskelbė kitą planą.

Penktadienį PSO paskelbė, kad nauju koronaviruso pandemijos epicentru tapo Pietų Amerika. Tuo metu Brazilijos prezidentas koronavirusą vadina „gripeliu“ ir keikia karantiną įvedusius vietos gubernatorius, nors Brazilijoje užsikrėtimų skaičius išaugo tiek, kad didesnis tik Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvos prezidentai jau dešimtmetį ieško Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, galiausiai TATENOS vadovų paramos dėl nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės mūsų valstybės pašonėje. Deja, visi tik užjaučia, supranta Lietuvos baimę ir žada padėti, kad atominė atitiktų tarptautinius standartus. Kitaip tariant, kalbama tik apie saugią eksploataciją, o ne apie projekto nutraukimą. Taip yra dėl to, kad sprendimus statyti ar nutraukti atominės elektrinės darbą priima valstybių politiniai vadovai, o visą atsakomybę dėl saugaus darbo kontrolės prisiima įgaliota tos valstybės institucija. Negana to, TATENOS ekspertai liaupsina „Rosatomo statomą atominę“, Baltarusiją vadina kitoms valstybėms sektinu pavyzdžiu.

Lenkijoje rinkimų laisvė ir skaidrumas turėtų būti tokie pat svarbūs kaip žiniasklaidos laisvė, tad po labai neapdairaus žingsnio – išcenzūravus tegu ir abejotinos vertės kūrinį, į žiniasklaidos laisvės padėtį kaimyninėje šalyje atkreipė dėmesį net ir tie užsienio politikai ir komentatoriai, kurie nebuvo įsitraukę į diskusijas dėl daug kritikos sulakusios Lenkijos teisinės sistemos reformos.

Honkonge policija sekmadienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš tūkstančius antivyriausybinių protestuotojų, susirinkusių Kinijai pasiūlius naują saugumo įstatymą, dėl kurio, būgštaujama, ši pusiau autonominė teritorija gali netekti ypatingų savo laisvių.

Lietuvoje jau kuris laikas švelnėjant karantino sąlygoms, šią savaitę sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai teko pripažinti, kad jis išleido netinkamas rekomendacijas tęsti 60-mečių ir pasiligojusių žmonių izoliavimo politiką. Penktadienį Veryga pranešė, kad ėmėsi švelninti formuluotes.

Ved. Nemira Pumprickaitė.