Kultūros diena. Savaitės apžvalga. Kokį įvaizdį pasaulyje formuoja Lietuva ir kokį vaidmenį čia vaidina kultūrinė diplomatija?

Šią savaitę užbaigsime geromis naujienomis: menininkams ir kultūros įstaigoms skirtas didesnis finansavimas pandemijos sukeltai žalai atlyginti. Teatrai, muziejai laukia ir pradėtų statybų, restauracijos darbų tąsos. Po vidurdienio varpinės dūžių, Katedros aikštėje šią savaitę buvo galima pastebėti stovinčius ar šokančius, ryškius rūbus dėvinčius žmones. Akcija skiriama paraštėje ir nežinioje likusiems kūrėjams. Akcijos sumanytojai pabrėžia, kad kultūros sektoriui skirti 68 milijonai skamba įspūdingai, tačiau realybė gali būti kiek kitokia, todėl svarbu parodyti, kad jiems svarbūs priimami sprendimai, jų argumentacija ir formuojami prioritetai.

Paskutiniais metais vis daugiau menininkų įsitraukė į diskusiją, kas yra miestas, kuriame gyvename, kas yra viešoji erdvė, skveras, vienas medis ar net krūmas. Dar prieš keletą metų vos keli pavieniai balsai šiandien virto tūkstantine minia. Menininkai kuria klimato kaitos temomis, dalyvauja akcijose. Muzikologė Vita Gruodytė pabrėžia, kad Lietuvoje turime tik dvi vertybes – gamtą ir kultūrą. Sunaikinus skverą mieste ar teatrą per tris dienas neatkursi nei vieno, nei kito.

Vis labiau į mūsų kasdienybę skverbiasi skaitmeninės technologijos. Ne išimtis ir kūrybinės sritys – reklama, knygų iliustracijos, videožaidimai, meno objektai. Ką šiandien reiškia skaitmeninės technologijos meno kūriniuose – ar gali jos atspindėti tikruosius menininko jausmus, o gal tai tėra greitesnis ir paprastesnis saviraiškos būdas?

Lietuvos istorijoje – daug svarbių datų ir minėtinų dienų. Tenka pripažinti, kad ne visas deramai prisimename.
Vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos įvykių, apie kuriuos nedaug kalbame, – Steigiamojo Seimo rinkimai ir parlamentarizmo užuomazgos šalyje. Įdomu ir tai, kad pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui vadovavo rašytoja, publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Dangės upės deltoje 1252-aisiais metais Vokiečių ordinas pastatė medinę pilį, po metų medieną pakeitė baltams dar nežinomas mūras. Karyboje išpopuliarėjus parakui, Memelio pilis apsitvėrė bastėjine žemių siena, vėliau pilis neteko gynybinės reikšmės ir pradėjo nykti. Tikriausiai toks galėtų būti trumpiausias pasakojimas apie Klaipėdos pilį, kurios joks šiandien gyvas žmogus nėra matęs, tačiau klaipėdiečiai turi idėją ją atkurti. Apie Klaipėdos pilį šiandien pasakoja istorikai ir archeologai.

Šiaulių muzikantai ir atlikėjai, dideles viltis dėję į naujos koncertų salės statybas, baiminasi galintys nesulaukti net ir senosios salės remonto. Nors rekonstrukcijos projektas parengtas ir jam gauta Europos Sąjungos parama, miesto valdžia koncertų įstaigos „Saulė“ rekonstrukciją stabdo.

Visai neseniai nuskambėjo Vilniaus, kaip G taško, reklama, sukėlusi nemenką visuomenės šurmulį
dėl kuriamo sostinės įvaizdžio. O kokį įvaizdį pasaulyje formuoja Lietuva, kokį vaidmenį čia vaidina kultūrinė diplomatija? Apie tai pokalbis su kultūros ir diplomatijos profesionalais.

Karantino laikotarpis tapo dideliu iššūkiu ir Lietuvos bibliotekoms – teko praplėsti veikos pobūdį, kai kurių idėjų atsisakyti arba prisitaikyti ir ieškoti naujų galimybių norint išlaikyti skaitytojų auditoriją. Jų dėmesio siekia ir įvairūs kultūros bei meno laikraščiai, leidiniai, šiomis dienomis parengę naujus numerius. „Kultūros dienos“ kolegos parengė kai kurių bibliotekų ir kultūros žurnalų virtualių erdvių apžvalgą.

Režisierė Lina Lužytė teigia, kad šis, karantino, laikotarpis jai leido suprasti, kaip svarbu mėgautis ne tik
pasiektu rezultatu, bet ir pačiu kūrybiniu procesu. Jau greitai kino teatruose turėtume išvysti naujausią jos filmą „Pilis“. Ką tik režisierė taip pat baigė rašyti scenarijų bendram vokiečių ir moldovų filmui – pirmąkart rašė scenarijų ne savo, bet kito režisieriaus kino darbui.

Koronaviruso epidemija sukaustė ir kino pramonę, tačiau garsus kino ir teatro režisierius Andrejus Končalovskis turi darbo. Jis mėgina sukurti dokumentinį filmą apie Rusijos gyventojų kasdienybę karantino sąlygomis ir pakvietė savo šalies gyventojus kurti drauge. Filmas turėtų vadintis „Karantinas rusišku stiliumi“.

Ved. Živilė Kropaitė.