I tema.
Lietuva mūrine turėjo tapti kelis kartus. Du sykius buvo sukurtos net specialios programos. Nepriklausomos Lietuvos Respublikoje ir beveik prieš 500 metų – Vytauto Didžiojo laikais. Anuomet mūrinės pilys ir katalikų bažnyčios statytos strateginės vietose ir tose, kurios turėjo didelės reikšmės įvaizdžiui. O štai tarpukariu Lietuvą mūrine buvo numatyta pavesti iki 2030-ųjų. Statyti plytų fabrikai, kurti mūrinių pieninių, valstybės pastatų, mokyklų plėtros ir vystymo planai. Kaip mums pavyko? Sužinosime 2030-aisiais.

II tema.
Tauragė – pasienio miestas su visais būdingais atributais – muitine, o tai reiškia, būtinai ir kontrabanda. Buvo gabenama viskas, kas paklausu – nuo draudžiamos spaudos iki anodijos, kuria kvepėjo miesto turgus ir gyvenamieji namai. Tai ir strategiškai svarbūs keliai ir traktai, kuriais iš Vakarų Europos į Rusijos sostinę važiavo daugybė anuometinių garsenybių – menininkų ir didikų. Tai ir pasienis, kuriam kiekvienas karinis konfliktas lėmė daugiau nei kitur nuostoliai gaisre ar sugriovimai. Tai ir vadinamoji Molotovo ugnies linija, kuri taip ir neaišku, kam skirta – gynybai, kaip buvo teigiama, ar puolimui užmaskuoti. Tai ir Tauragės konvencija, 1812 metais pasirašyta tarp Rusijos ir Vokietijos, kuri iš esmės sustabdė Napoleono veržimąsi į Europą, o vokiečiai šią datą laiko nacionalinės valstybės ištakomis. Ir dar seniausia valstybės sienos atkarpa, nepakitusi 500 metų.

III tema.
Apie dvi lietuvaites iš tarpukario, kurios nušluostė nosis daugybei vakariečių ir išmokė ne vieną vyrą deramai kelnes mūvėti. Tai pirmoji teisėja Elena Jackevičaitė ir netituluota diplomatė, naujienų agentūros įkūrėja Magdalena Avietėnaitė. Apie pirmąją apygardos teismo teisėją, vilkinčią mantiją, rašė daugybė pasaulio laikraščių, nes, pavyzdžiui, Italijoje moterys teisėjomis imtos skirti tik septintojo dešimtmečio pabaigoje, o štai Magdalena ne tik buvo diplomatinio korpuso strategė, bet po sovietų okupacijos išgelbėjo slaptąjį URM archyvą ir Lietuvos aukso atsargas.

Ved. Saulius Pilinkus.