Labas rytas, Lietuva I d. Psichoterapeutė tikina: apsinuodyti galima ir informacija

Balandžio 1-osios LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ pradedama trumpa spaudos apžvalga. Šįkart ji – su Ignu Andriukevičiumi. Iškart po to – ir grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ daina „Artūras“.

Su tokia mankšta ir profesionaliu šokėju tapti galima: Lukas Petkevičius moko sambos žingsnelių. Dar vienas iššūkis jums, mielieji. Balandžio 1-osios rytą kviečiame sportuoti šokio ritmu. Pradinių sambos žingsnelių moko ne kas kitas, o sportinių šokių treneris Lukas Petkevičius.

Justinas ir Jonas Jaručiai – „Susitikt tave norėčiau vėlei“.

Argentinos lietuviai gimtinės nepamiršo: Rosarijuje kasmet kyla Lietuvos vėliava, giedamas himnas. Akimirkai kilkime iš Lietuvos ir keliaukime į Argentinos trečiąjį pagal dydį Rosarijaus miestą, kur įsikūręs „Lietuvių klubas“. Jam vadovaujantis Lietuvos garbės konsulas Jose Rubenas Repšys atviras: anksčiau draugijos veikla buvo aktyvesnė. Dabar lietuviai atvirai bendrauja su vietos bendruomenėmis ir, pasak gerbiamo Rubeno, jie tikrai nepražus. „Lietuviai yra labai turtingi, nes turi tai, ko neturi argentiniečiai“. Ką turi omenyje garbės konsulas – Igno Krupavičiaus pasakojime.

Karantinui palengvinti – knygų rekomendacijos: apie kaistančias smegenis ir vabzdžius, be kurių žmonija neišgyventų. Karantinas – puiki proga laisvą laiką, kurio turėtų netrūkti, dedikuoti knygų skaitymui. O kad į jūsų rankas pakliūtų tik kokybiški, įdomūs ir nauji skaitiniai, LRT radijo kultūros laidų redaktorė Jolanta Kryževičienė parengė kelias rekomendacijas. Ekspertės sąraše: Anne Sverdrup-Thygeson knyga „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonija be jų neišgyventų“ ir Anders Hansen leidinys „Naršymo metas. Kodėl mūsų smegenys nespėja prisitaikyti prie skaitmeninio gyvenimo būdo ir kaip jas apsaugoti nuo perkaitimo“.

Pasirodyti scenoje negalintis magas toliau kuria stebuklus: amerikietis 3D spausdintuvu gamina apsaugines kaukes. Metas vaizdo siužetui iš užsienio. Amerikietis Joe Cooveris – magas. Šiuo metu jis viešumoje dirbti negali. Vyras namuose ėmė gaminti apsaugines kaukes. Tam amerikietis naudoja 3D spausdintuvą. Anksčiau magas pastarąjį naudojo pasirodymų rekvizitui gaminti. Išspausdinti kaukę užtrunka 3,5 val. Amerikietis už kaukes pinigų neprašo – jis priima gamybai reikalingą plastiką.

Ekspertė dar kartą kartoja: kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs sunkia COVID-19 forma. Pasiklausykime naujausios informacijos apie koronaviruso padėtį mūsų šalyje. Naujausius duomenis komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė, Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Ekspertės teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kada COVID-19 plitimas Lietuvoje pasieks piką. Kol kas specialistai spėja, kad su juo susigrumsime balandžio gale–gegužės pradžioje.

Naujienų rentgenas. Ne viskas auksas, kas auksu žiba: kodėl ir akys, ir ausys gali apgauti. „Tegul vaizdas kalba pats už save“. Ar teko girdėti tokią frazę? Ji ypač tinkama, kai vaizdai labai iškalbingi. Tačiau ką daryti, kai vaizdai, nors atrodo tikri, iš tiesų tokie nėra? Ar vis dar galima leisti vaizdui kalbėti pačiam už save? Plačiau apie tai – portalo LRT.LT projekte „Naujienų rentgenas“: pasakoja LRT.LT žurnalistė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė bei dirbtinio intelekto ekspertas Aidas Liaudanskas.

Psichoterapeutė tikina: apsinuodyti galima ir informacija. Karantino metu labai svarbu kalbėti ne tik apie finansus ar ekonomiką, bet ir apie psichologinę sveikatą. Kuo šis laikotarpis, pvz., mėnesį sėdint užsidarius namuose, pavojingas psichologinei gerovei? Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė sako, kad dabartinė situacija gali taip paveikti žmogų, kad jis jaus apsinuodijimo socialiniais tinklais ir žiniomis simptomus. Pastarieji: nuo pykinimo ir didelio nerimo iki pasimetimo, sumišimo ir kitos psichosomatinės simptomatikos.

Ved. Ugnė Siparė.