Nuo šiandienos skaičiuojame likusias 10 dienų iki Kovo 11-osios, kai švęsime Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Nereikia būti itin įžvalgiam, kad suvoktum, o ir pamatytum savo akimis, kokį didelį žingsnį valstybė nužengė į priekį per tuos 30 metų. Tiesa, laisvė – brangus malonumas, ne visi, turime pripažinti, suvokė jos kainą ir privalumus, todėl šiandien yra ir tokių, kurie ne itin vertina Lietuvos pasiekimus ir mano, kad jie turi gyventi geriau. Kita vertus, yra tiesos. Šią savaitę paskelbtose kasmetinėse EK rekomendacijose Lietuvai rašoma, kad pagal skurdą ir atskirtį padėtis Lietuvoje kritinė, švietimo reforma per lėta, be ilgalaikės strategijos, moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, sveikatos priežiūros kokybė tebėra prasta, todėl ir žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES. Tiesa ir tai, kad šiemetinės EK išvados nelabai skiriasi nuo pernykščių ar užpernykščių – tie patys Lietuvos skauduliai išlieka ne vienus metus. Iš 30 atkurtos nepriklausomybės metų, 10 Lietuva gyveno vadovaujant Daliai Grybauskaitei – prezidentė šįvakar „Savaitėje“.

Koronavirusas visą šitą savaitę išliko svarbiausia tema. Susirgimų skaičius pasaulyje – apie 86 tūkst., pasveikusių – apie 40 tūkst., mirusių – apie 3 tūkstančius. Virusas diagnozuotas daugiau nei 60 pasaulio šalių, tačiau didžiausi mirusiųjų ir susirgusiųjų skaičiai išlieka Kinijoje, bet jų gerokai sumažėję. Dar trys šalys išsiskiria dideliu užsikrėtusiųjų skaičiumi – Pietų Korėja, Italija ir Iranas. PSO koronaviruso grėsmės lygį pakėlė iki „labai aukšto“, bet pandemijos neskelbia. Penktadienį koronavirusas registruotas ir Lietuvoje, tiesa, dar nesulaukus jo, buvo paskelbta ekstremali padėtis, pradėjo veikti ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kuriam vadovauja sveikatos apsaugos ministras. Apie pirmąjį atvejį buvo pranešta pentadienio paryčiais – pusę trijų, o jau po pusvalandžio sušaukta spaudos konferencija. Žiniasklaidoje nuo ryto iki vakaro įvairių institucijų specialistai, medikai informuoja kaip elgtis grįžus iš koronaviruso paplitimo vietų, kaip saugotis Lietuvoje. Ir nors koronavirusas Lietuvoje dar nepareikalavo aukų ir neišplito, bet sukėlė tikrą paniką. Iš vaistinių dingo medicininės kaukės, o iš parduotuvių lentynų – ilgai negendantys produktai. Kruopų pritrūko ir interneto parduotuvės. Nors niekas nesakė, kad reikia valgyti kruopas ar jomis apsirūpinti, taip pat gydytojai nuolat kalba, kad kaukės veiksmingos tik tada, kai sergi.

Sausio pradžioje prezidento patarėjas pareiškė, kad prezidentas siūlys diskutuoti apie esminę Seimo rinkimų reformą, bet tai turi būti daroma ne prieš pat rinkimus. Socialdemokratų darbo partijos frakcija parengė rinkimų reformos pasiūlymus, juos registravo Seime ir pristatė prezidentui. Atsakymas tebuvo – reikia diskutuoti. Tuo metu Valstiečių žaliųjų vadovo reakcija buvo gerokai nuožmesnė – jokių pokyčių nebus. Politologai sako, kad socdarbiečių pasiūlymas nėra naujovė, tokia sistema vyrauja Europoje.

Indijoje pirmą kartą apsilankė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ten jis išvydo kruopščiai surežisuotą, paradinę šalies pusę: aplankęs Mahatmos Gandhi namus ir pirmą kartą per kelis šimtus metų nušveistą Tadž Mahalo mūrą, JAV prezidentas greičiausiai išsivežė gražių prisiminimų, bet ne labiausiai trokštą prizą – prekybos susitarimą. Pasitenkinęs, kaip pats sako, šiuo klausimu pasiektu „milžinišku progresu“, jis vis dėlto neišvyko visiškai tuščiomis: Trumpą iškilmingai priėmęs premjeras Narendra Modis supranta prezidento pinigų kalbą – Indija nusprendė už 3 mlrd. dolerių įsigyti pažangiausios JAV ginkluotės. Tačiau dviejų didžiausių pasaulio demokratijų lyderių susitikimą temdė smurtas, pakurstytas prieš musulmonų mažumą.

Neseniai iš pareigų atleistas buvęs Rusijos prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas – pirmas „Kremliaus“ žmogus tiesiai pareiškęs, kam Vladimirui Putinui reikalinga Rusijos Federacijos Konstitucijos reforma. Surkovo interviu, paskelbtas nedaug žinomame interneto leidinyje „Aktualūs komentarai“ sulaukė didelio dėmesio. Pasak jo, Putinas gali iki 2036-ųjų likti Rusijos prezidentu, nes Konstitucijoje pakeitus nuostatą dėl prezidento įgaliojimų, prezidento institucija tampa „lyg ir kita“. Rengti pataisas jis pavedė darbo grupei „svajonių komanda“, kurioje labai nedaug teisininkų, bet daug tokių, kurie iki tol šalies Konstitucijos ne tik nebuvo skaitę, bet ir nelaikę rankose. Šią savaitę tapo aišku, kad balsavimas Rusijoje dėl pataisytos Konstitucijos vyks balandžio 22 dieną, tik neaišku, kokio pobūdžio – tikriausiai konsultacinis plebiscitas. Putinui svarbu pademonstruoti – ne jis perrašo Konstituciją, o neva liaudis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.