Rytoj pasaulyje bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Sausio 27-ąją 1945-aisiais buvo išlaisvinti didžiausios nacių mirties stovyklos Aušvico kaliniai. Rytoj į Aušvicą vyks ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, šios savaitės pradžioje atšaukęs savo vizitą į Holokausto minėjimą Izraelyje Yad Vashem muziejuje. Nors prezidentūra nesileido į komentarus, kodėl, užuot vykęs į Izraelį, prezidentas pasirinko Lenkiją, tikroviškas atrodė paaiškinimas, jog taip solidarizuojamasi su Lenkija, kurios prezidentas atsisakė vykti, nes negavo teisės kalbėti. Tokia teisė buvo užtikrinta Rusijos prezidentui, kuris itin aktyviai mėgina perrašyti istoriją ir jau kurį laiką kaltę dėl II-ojo pasaulinio karo primeta ir Lenkijai. Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo minėjimą Yed Vashem muziejuje organizavo Europos žydų Kongreso pirmininkas, 29 pagal turtus žmogus Rusijoje Viačeslavas Mošė Kantoras. Manoma, kad būtent todėl Putinui renginyje skirtas toks dėmesys. Į Izraelį neatvyko ir daugiau kritiškai Putino istorinėms kalboms nusiteikusių valstybių vadovų. Į rytdienos renginį Aušvice Putinas kvietimo iš Lenkijos nėra gavęs.

Lenkų rinkimų akcija bandymu nuteikti visuomenę prieš tautines mažumas apkaltino prezidento patarėjus. Lietuvos lenkų sąjunga žiniasklaidą apkaltino antilenkiška isterija, o į ją įtraukiami aukščiausi šalies vadovai. Niekas neįžvelgia, o gal tiesiog nenori to daryti, kad kritikuojant Narkevičių ir dėstant argumentus, kodėl jam privalu pasitraukti, jo tautybės niekas nėra pabrėžęs. Anot politologų, tik dalis Lietuvos lenkų balsuoja už Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, todėl argumentai apie diskriminaciją tautiniu pagrindu, gali padėti juos mobilizuoti. Tuo metu VTEK išvada, kad ministras pažeidė įstatymą nei premjerui Sauliui Skverneliui, nei Ramūnui Karbauskiui, nei kitiems valdančiųjų vadovams jokios reikšmės neturi. „Visi tą darė, tai įprasta praktika“, savo nuomonę išreiškė premjeras.

Pokalbis su dr. Toma Birmontiene, buvusia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare, buvusia prezidento patarėja ir buvusia Konstitucinio Teismo teisėja.

Ar prezidento ir premjero bei valdančiųjų santykiai palies ir kandidatus į svarbių šalies institucijų vadovų postus? Tai dar vienas klausimas, kurį išnaudoti gali ir prezidentas, ir Seimas. Mat šiemet baigiasi kelių tokių pareigūnų kadencijos, kai kurių vadovų jau dabar nėra, skirtingais atvejais juos teikia premjeras, o dekretą rašosi prezidentas, arba teikia prezidentas, o balsuodamas pritaria arba ne Seimas. Pirmas toks kandidatas – penktadienį premjero prezidentui pateiktas jo patarėjas Lukas Savickas pretenduoja tapti ekonomikos ir inovacijų ministru. Prezidentas yra sakęs, kad yra ir kitų kandidatų. Ar Lukas Savickas taps ministru sužinosime, matyt, neilgai trukus. Dabar jau buvę premjerai sako, kad nesutarimų dėl personalijų su prezidentais buvo visada ir tai yra normalu. Problema, anot jų, ta, kad tuomet dėl personalijų diskusijos ir net ginčai vykdavo už uždarų durų, todėl į viešumą nesutarimai iškildavo kur kas rečiau.

Praėjusį antradienį Senate prasidėjęs Donaldo Trumpo apkaltos teismas gali baigtis jau kitą savaitę. Respublikonų nustatytos taisyklės spartina procesą, o balsavimą dėl liudytojų šaukimo nukelia. Pasak respublikonų, duomenis turėjo surinkti apkaltos tyrimą vykdę Atstovų rūmai, bet demokratai viliasi perkalbėti keturis oponentus: tiek reikia, kad Senatas iškviestų pareigūnus, galinčius papasakoti apie spaudimo Ukrainai kampaniją. Bet net jei tokia kampanija buvo, prezidentą ginantys teisininkai kartoja, kad Trumpas nepažeidė įstatymo ir turi vykdomosios valdžios privilegiją. Kaltintojai iš Atstovų rūmų įspėja, kad prezidentas primena diktatorių ir kelia grėsmę ne tik šalies nacionaliniam saugumui, bet ir demokratijai. Respublikonus ypač piktino, kaltintojų priminti pranešimai, esą dangstantys prezidentą senatoriai jo bijo kaip monarcho, nepaklusniųjų galvas maunančio ant kuolų. Bet skambiose kalbose yra tiesos – trečiasis apkaltos teismas vyksta griežtai į partijas, savus ir svetimus, pasidalinusioje Amerikoje.

Davoso ekonomikos forumo darbotvarkėje dominavo diskusijos apie klimato kaitą, o visų akys krypo į du pagrindinius dalyvius: klimato kaitos skeptiką Amerikos prezidentą Donaldą Trumpą ir kovos su klimato kaita veidu tapusią aktyvistę Švedijos moksleivę Gretą Thunberg. Jiedu taip ir nesusitiko akis į akį, tačiau vienas kitą netiesiogiai kritikavo ne kartą. Trumpas jau per pirmą kalbą klimato kaitos aktyvistus išvadino nereikšmingais pražūties pranašais. Greta Thunberg nė karto nepaminėjo Donaldo Trumpo pavardės, tačiau sakė, kad žmonės, netikintys mokslininkų analizėmis, kelia pavojų. „Mūsų namai liepsnoja“, – susirinkusiems sakė paauglė aktyvistė, primindama, kad pasaulio politikos ir verslo elitas ir toliau ignoruoja klimato kaitos keliamas grėsmes.

Nauja baimė ir grėsmė pasauliui – koronavirusas. Kilęs, kaip manoma, Kinijos Vuhano miesto turguje, kur buvo pardavinėjamos jūros gėrybės ir gyvūnai. Spėjama, kad šaltinis buvo šikšnosparnis, o gal gyvatė. Dabar virusą per orą gali perduoti ir žmonės. Plaučių uždegimą sukeliantis virusas jau nusinešė keliasdešimt gyvybių, tūkstančiai apsikrėtė, miestus privertė imtis ypatingų priemonių. Ir visa tai, pasak ekspertų, pačiu blogiausiu metu – per kinų Naujuosius metus, kai milijonai žmonių keliauja pas artimuosius. Lėčiausią ekonomikos augimą per pastaruosius trisdešimt metų išgyvenančiai ir sunkumų dėl prekybos karo su Amerika turinčiai Kinijos valdžiai tai didelis iššūkis, nes jos sprendimai parodys, kaip Kinija pasiruošusi kovoti su pasaulinio masto problema. Si Dzinpingas sušaukė specialų vyriausybės posėdį, po kurio pareiškė, kad viruso plitimas įgauna pagreitį.

Ved. Nemira Pumprickaitė.