1991-ųjų sausio 12-ąją Nijolė Oželytė duoda interviu, kuriame prasitaria negalinti užginti savo ir kitų vaikams eiti ginti šalies. Net tada, kai sužinojo, kad jos pačios paauglė dukra išėjo „nudainuoti“ tankų, ji negalėjusi pykti – tik pavydėti, kad jaunas žmogus gali taip dvasingai elgtis, daryti tai, ko jos kartai sovietinė sistema niekada neleido.

„Aš tokia laiminga, kad priklausau šitai tautai – neturiu žodžių, galiu tik nusilenkti“, – sako moteris.