Nauji metai kažin ar atneš daugiau galimybių susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui įrodyti, kad jis tinkamas šitoms pareigoms. Jo partijos bičiuliui Zbignevui Jedinskiui, regis, pasisekė labiau. Aiškėja, kad nauja kelio danga namų link nutiesta ne tik premjerui Sauliui Skverneliui, bet ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio pavaduotojui Zbignevui Jedinskiui.

Kad laiko tempimas ir priešinimasis prezidento reikalavimui pašalinti iš posto Narkevičių kenkia ir Vyriausybės, ir valstiečių žaliųjų, o ir visos koalicijos prestižui, politinės erdvės stebėtojai sakė jau nekart. Kiek jis bus reikšmingas prieš artėjančius Seimo rinkimus, šiandien dar anksti kalbėti, tačiau faktas – 2020-ieji Seimo rinkimų metai ir partijos jau pradėjo manevrus, siekdamos išlikti parlamentinės arba tokios tapti.

Apie tai, kad valdančiosios daugumos mokestiniai pakeitimai kelia papildomą rūpestį, prabilo stambiausios verslo organizacijos vadovas. Jie kuria nestabilią ir sunkiai prognozuojamą verslo aplinką. O nestabili verslo aplinka – pagrindinė rizika plėtrai lūkesčių apklausose nurodo beveik 40 procentų įmonių vadovų. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pirmasis naujų metų „Savaitės“ svečias.

Po poros savaičių prezidentas Gitanas Nausėda vyks į Izraelį, kur dalyvaus pasauliniame Holokausto forume. Taip pat suplanuotas G. Nausėdos ir Izraelio prezidento Reuveno Rivlino susitikimas. Šitą kelionę lydi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko siūlymas parlamente priimti rezoliuciją, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota.

Iranas ir Šiaurės Korėja turėjo būti didžiausias šių metų galvos skausmas Donaldui Trampui užsienio politikoje, bet tokio gaisro santykiuose su Teheranu mažai tikėtasi. JAV, nukovę Artimųjų Rytų siaubu vadintą Irano generolą Qasemą Soleimanį, Vašingtonas beveik paskelbė karą Iranui, o šis grasina keršyti.

Nuo Stalino laikų niekas iš buvusių Sovietų Sąjungos ir Rusijos lyderių nesiryžo bristi į mokslo, taip pat ir istorijos klampynę, kitaip nei Vladimiras Putinas – jis pateikė savą versiją, kas kaltas, kad kilo Antrasis pasaulinis karas. Analitikai ironizuoja – drąsu, sulaukus 67-erių, neturint mokslininko patirties, pasišvęsti istorijos tyrImams.

2020-ieji Australijoje prasidėjo tikra pragaro liepsna. Sunku pervertinti gaisrų mastą, per kurį išdegė maždaug Lietuvos dydžio teritorija, o stichija pareikalavo ne vieno žmogaus gyvybės, sudegino galybę namų, miškų ir gyvūnijos. Dešimtys tūkstančių žmonių priversti bėgti, o į pagalbą kovoti su katastrofa pirmą kartą Australijos istorijoje pasitelkta atsargos kariuomenė. Australijos premjeras dabar deda pastangas, kad ir jo politinės karjeros gaisrai nepaverstų pelenais.

Ved. Nemira Pumprickaitė.