Palydėkime metus su įsimintiniausiais įvykiais Lietuvoje ir už jos ribų.

Lietuvai 2019-ieji – rekordiniai pagal vykusių rinkimų ir referendumų skaičių. Pirmiausia, kovą 60 savivaldybių išsirinko merus ir vietos tarybas. Gegužę rinkome prezidentą, o kartu su pirmuoju turu vyko ir du referendumai – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Pirmasis neįvyko, o antrajam pritrūko balsų. Gegužės 26-ąją, kartu su II prezidento rinkimu turu, išrinkome 11 Europos parlamento narių.

Dvi kadencijas vadovavusi Lietuvai Dalia Grybauskaitė pasižymėjo „kieta ranka“ ir daugelis priprato prie tokio stiliaus, todėl dabar tartis, o ne bartis kviečiantis Gitanas Nausėda kritikams atrodo pernelyg nuolankus ir nuolaidus. Šiemet pasibaigęs Dalios Grybauskaitės valdymo 10-metis politinės erdvės stebėtojų apibrėžiamas trimis punktais: moralė, nepakantumas korupcijai ir profesionalumas. Jos užsienio politika rėmėsi nuostata – nesvarbu, kad mes maži, bet mes gerbiame savo sąjungininkus, todėl ir mus privalo gerbti. Kadencijos pradžioje skeptiškai vertinusi nerašytus NATO valstybių įsipareigojimus gynybai, vėliau ji ėmėsi lyderystės ir dabar Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kurios gynybos biudžetas jau viršija 2 procentus BVP.

O jei atsigręšime į šį dešimtmetį pasaulyje – ko gero, niekas taip tiksliai neatspindi tų pamatinių pokyčių Vakarų politikoje kaip „Brexitas“, išpranašavęs ir Donaldo Trumpo pergalę. Kulminacija atėjo šiemet – po ilgos nežinomybės paaiškėjo, kad Jungtinė Karalystė jau sausio pabaigoje išstos iš Europos Sąjungos, nors ir nepaaiškėjo, kas po to. Bet tai, kaip penktoji pasaulio ekonomika atėjo prie šio sprendimo, ir kaip suteikė spalvingajam Borisui Johnsonui tvirčiausią per tris dešimtmečius mandatą, rodo, kas darosi su Vakarų visuomenėmis. Nebe turtinė padėtis ar klasė dažnai tiksliausiai nusako kaip žmonės balsuos, o išsilavinimas.

Šie metai Lietuvoje ne tik pažymėti įvykusių rinkimų – 2020-ųjų Seimo rinkimai jau kaitina partijų ir politikų aistras. Valdantieji apsidrausdami, kad siūloma gerove tauta nepatikės ir jų neįleis į Seimą, prisiėmė įstatymą, žeminantį rinkimų kartelę nuo 5 iki 3 procentų. Tiesa, kol kas prezidentas jų pastangas vetavo.

Amerikai žengiant į naują dešimtmetį, šalies istorikai svarsto, kaip pastarieji dešimt metų bus įamžinti istorijos vadovėliuose. Iš lėto atsiitiesta po finansinės krizės, bet nusivylimas dėl nelygybės pakurstė kraštutinius, netradicinius judėjimus ir dalį visuomenės privertė jaustis užmirštai.

Kiekvienų metų pabaigoje dažnai susimąstome apie išgyvenimus, pamokas, kurias buvome priversti išmokti. 2019-ieji Lietuvą privertė atsigręžti atgalios ir pažvelgti į istoriją dar sykį, kitaip. Teko vėl atlaikyti Rusijos spaudimą ir bauginimus, bandant įvykdyti teisingumą už nusikaltinimus 1991-ųjų sausį. Istorinis nuosprendis Sausio 13-osios byloje tapo išbandymu, kurį atlaikėme, jausdami ir Europos paramą. Bet čia pat teko kelti klausimą – ar esame pasirengę įvertinti istoriją ir suprasti savo preitį? Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentos dūžtančios skeveldros parodė susipriešinimą, kur argumentų net nebepakanka.

Taikus kilimas – tai ilgametė Kinijos politinė doktrina, skirta didinti savo įtaką ir galią taikiai, vis labiau bendradarbiaujant su išoriniu pasauliu. Vakarai ilgai tikėjo, kad Kinija iš tiesų vadovaujasi tokiu požiūriu ir reikia kuo skubiau plėsti bendradarbiavimą su daugiausia gyventojų pasaulyje turinčia šalimi. Ypač ekonominiais ir technologiniais klausimais – iki šių metų Kinijos bendrovė Huawei buvo pagrindinė 5G ryšio infrastruktūros tiekėja Europoje. Tačiau šiais metais Vakarų požiūris gerokai pasikeitė. Paaiškėjo, kad ne tik Huawei, bet ir kItos Kinijos technologijų bendrovės duomenimis dalijasi su šalies saugumo tarnybomis ir apeina įvairiausias sankcijas.

2019-ieji buvo metai, kai Lietuvos įvykiai ir žmonės sulaukė atgarsio pasaulyje. Už ilgą gyvenimo kovą už laisvę įvertintas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, popiežiaus Pranciškaus paskirtas kardinolu. Aukščiausią operos įvertinimą pelnė solistė Asmik Grigorian – Londone ji paskelbta geriausia operos soliste pasaulyje. Nuo 19-ojo amžiaus rengiamoje Venecijos meno bienalėje Lietuva dalyvavo dvidešimtus metus. Keturiskart Lietuvos paviljonas buvo pastebėtas – įteikti specialūs paminėjimai, tačiau tokios sėkmės, kokios sulaukta šiemet turbūt nesitikėjo nei komisija, atrinkusi projektą atstovauti Lietuvai, nei menininkės, sukūrusios operą-performansą „Saulė ir jūra“.

2019-ieji pasižymėjo ir kaip skaudūs metai Europos kultūrai, tiksliau, kultūros paveldo objektams – per amžiaus apiplėšimą išvogtas Saksonijos karališkasis lobynas, sūrus potvynių vanduo neatitaisomai žaloja Venecijos senamiestį, o Prancūzija, kartu su visu pasauliu, stingo iš siaubo, stebėdama kaip liepsnoja jos kultūros ištakas menanti Paryžiaus Dievo Motinos katedra. 2019-uosius apskritai galima pavadinti ugnies metais. Liepsnojo ne tik Prancūzijos simbolis, bet ir pasaulio miškai. Milžiniški gaisrai nuo Amazonės iki Sibiro iliustravo per pasaulį nusiritusias demonstracijas prieš klimato kaitą.

Ved. Nemira Pumprickaitė.