Tarpukaris ir modernizmas Krokuvoje. Laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į vienus gražiausių Lenkijoje aukštosios mokyklos rūmų – Kalnakasybos akademiją. Kalnakasyba ir metalo apdirbimas Krokuvos apylinkėse buvo vystomi dar viduramžiais, tačiau 19 amžiuje šio Austrijos valdomo krašto industrializacija smarkiai atsiliko nuo kaimynių – Prūsijos Silezijos ar Lenkijos karalystės, todėl nuspręsta Krokuvoje rengti pramonės ir technologijos specialistus. Šie ir pasitarnavo pramonės atsigavimui bei modernizavimui tarpukariu. Centriniai rūmai statyti 12 metų, baigti 1935-aisiais, pagal Krokuvos architektūros mokyklos architektų Sławomiro Odrzywolskio ir Wacławo Krzyžanowskio projektą. Akį patraukia ant rūmų sėdinčios moters figūra. Tai – „Art Deco“ stiliaus Šventoji Barbora, kalnakasių globėja. Autorius – Stefanas Zbigniewiczius. 1939 metų pabaiga. Originali skulptūra per okupaciją buvo nacių sunaikinta. Dar viena skulptūrinė kompozicija, skirta metalurgams ir kalnakasiams, sukurta 1935-aisiais, statybų pabaigoje. Autorius – skulptorius, modernistas Janas Raška, gyvenęs ir dirbęs Krokuvoje. Įžengę į Kalnakasybos akademijos paradinį vestibiulį, pasijuntame patekę į renesanso laikų itališkų rūmų kiemą, puoštą tautinio „Art Deco“ stiliaus elementais. Renesansinės architektūros formos paveikė Krokuvos tarpukario modernizmą. Įdomu tai, kad čia buvo surengta mokslinė konferencija, skirta pasaulyje gerai žinomam lietuvių kilmės geologui, gyvenusiam Čilėje, Santjago universiteto rektoriui Ignui Domeikai, radusiam ar prisidėjusiam randant 27 naujų mineralų rūšis. Šalia kalnakasybos akademijos – Jogailos universiteto biblioteka, statyta tarpukariu. Čia saugomi ir astronomo Mikalojaus Koperniko raštai bei autografas.