Savaitė. Pastaroji septyndienė – lietuviškos tolerancijos išbandymas Seime esantiems lenkų parlamentarams

koalicija reaguoja atsainiai – mat reikės formuoti biudžetą

Juokaujama, kad ši savaitė Lietuvoje – lenkų dienos. Šią savaitę Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos politikai kaip reikiant pasižymėjo. Po įvairių skandalų Prezidentui pagaliau pareiškus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius turi trauktis, šis atsakė to daryti neketinantis, nes turi pasitarti su jį delegavusia partija ir koalicijos partneriais. Narkevičių palaiko ir koalicijos partneriai – pasirodo, vėl kalti konservatoriai, kuriems pasidavė ir Prezidentas, neturintis patirties. Susisiekimo ministras ne vienintelis, prisidirbo ir kiti. Zbignevo Jedinskio bute Seimo viešbutyje gyveno sūnus su drauge, Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, portalo 15min.lt teigimu, apskundė apsaugos darbuotojus, kad šie neatsistoja, kai ji ateina. Koalicijos partneriai į šias istorijas linkę žiūrėti atsainiai. Mat tuoj teks priimti biudžetą, o be Lenkų rinkimų akcijos tai vargiai pavyks.

Prieš artėjantį biudžeto priėmimą vis pasigirsta dvejonių – ar pavyks? Valdančiųjų, kuriems diriguoja valstiečiai žalieji, situacija nepavydėtina. Koalicijos partneriai – Lenkų rinkimų akcija, neišlipa iš skandalų, premjeras serga, o šalyje, kuriai prieš trejus metus žadėjo darną ir gerovę, streikai, protestai ir nepasitenkinimo akcijos veja viena kitą: nerimsta ūkininkai, vežėjai, mokytojai, dėstytojai, mokslininkai, medikai. Pinigų biudžete aiškiai trūksta, finansų ministras tarsi apsvaigęs kartoja vieną frazę – visus siūlymus apsvarstysim, biudžetą subalansuosim, Ramūnas Karbauskis guodžiasi, kaip trūksta premjero, o Agnė Širinskienė tęsia kovą su konservatoriais. Žadėta darni Lietuva palengva virsta darniu chaosu.

„Savaitės“ interviu. „Savaitės“ studijoje praeityje ir susisiekimo ministro, ir premjero pareigas užėmęs, dabar Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Virginijus Sinkevičius nuo šiandienos pradeda karjerą Europos Komisijoje. Pagrindinis Europos Komisijos veiklos prioritetas – žaliasis senojo žemyno kursas. Su klimato politika dirbs iš viso penki eurokomisarai, vienas jų – buvęs Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras, aplinkosaugos ir vandenynų komisaro portfelį gavęs Virginijus Sinkevičius. Naujoji Europos Komisija dirbti pradėjo mėnesiu vėliau nei planuota. Jai teks įveikti nemažai iššūkių, tačiau Ursula von der Leyen jau pabrėžia pirmąsias pergales. Viena jų – žingsnis lyčių lygybės link: iš 27 komandos narių –12 moterų. Tai daugiau nei bet kada istorijoje.

Jungtinėse Valstijose šią savaitę nevyko apkaltos klausymai, bet Donaldui Trumpui nepalankių žinių spaudoje pakako. Minėtosios žinios sukasi aplink karinę paramą Ukrainai, kurią skyrė Kongresas, bet prezidentas buvo sustabdęs. Rašoma, kad įšaldymą Trumpas atšaukė jau žinodamas, kad dėl jo veiksmų įteiktas skundas, taigi nebūtinai iš geros valios. Paviešintas liudijimas, kad paramą prižiūrintys Trumpo patarėjai patys negavo atsakymo, ar įšaldymas teisėtas, – juk lėšas skirsto parlamentarai ir įstatymas draudžia prezidentui jas stabdyti. Pagaliau, žiniasklaida renka įrodymus, kad galėjo išvis nebūti skambučio, kurį Trumpas cituoja kaip išteisinimą, kai esą sakė savo ambasadoriui Europos Sąjungoje, kad iš Ukrainos nieko nenori. Ukrainos prezidentas, lankydamas Baltijos šalis, šios temos vengė, tik džiaugėsi, kad pagalba šiuo metu teikiama. Kijevas siekia neaštrinti padėties, net jei Vašingtono paramos gauna mažiau negu norėtų.

Jau daugiau kaip metus pasaulis su pasibaisėjimu stebi, kaip Kinijos komunistų partija šalies Šiaurės Vakaruose vykdo masinius nusikaltimus prieš žmogiškumą. Kinijoje gyvena maždaug 11 milijonų musulmonų mažuma – uigūrai. Komunistų partija laiko juos pavojingais, todėl vykdo masinius perauklėjimus. Per pastaruosius kelerius metus keli milijonai žmonių buvo įkalinti stovyklose. Atrodytų šiuolaikiniame pasaulyje vykdyti tokio masto nusikaltimus nebaudžiamiems būtų beveik neįmanoma, tačiau Kinijos Vyriausybė tai daro ir į pagalbą pasitelkia pačias naujausias technologijas.

Vokietijos muziejininkai šią savaitę kalbėjo apie amžiaus vagystę, didžiausią šiuolaikinėje istorijoje. Apmaudas Dresdeno muziejuje, praradus neįkainojamas vertybes, buvo sumišęs su nesuvokimu, kaip pasisekė taip kruopščiai suplanuoti ir įvykdyti apiplėšimą. O juk Žaliojo skliauto muziejus ne šiaip sukaupęs vieną iš didžiausių pasaulyje brangenybių kolekcijų – pagrindinė jos vertybė yra išbaigtumas. Dalį eksponatų pernai buvo galima išvysti Vilniaus Valdovų rūmuose – mat muziejaus įkūrėjas Augustas Stiprusis XVIII amžiaus pradžioje buvo ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Vos penkias minutes trukęs apiplėšimas privertė turtingiausią Europos ekonomiką svarstyti, ar deramai saugo savo lobius.

Ved. Nemira Pumprickaitė.