Istorija, kuri iliustruoja, koks sunkus buvo Lietuvos žmonių likimas XX amžiaus viduryje. Klaipėdoje gyvenantis Lietuvos respublikos prezidento Gitano Nausėdos tėvas Antanas prisimena laikus, kai savo vaikams pasakodavo įvykius, kuriuos jis neperskaitė romane, o matė ir išgyveno pats. Dramatiškais paauglystės metų prisiminimais pasidalinęs Antanas Nausėda buvo vos keturiolikos metų, kai 1943 metais pradėjo darbus priverstiniame ūkyje. Toliau sekęs bėgimas iš okupuotos Lietuvos, darbas lageryje, bandymas iš jo pasprukti ir paskelbtas mirties nuosprendis nesustabdė Antano, kuris nuolat savyje nešiojosi svajonę grįžti į tėviškę. Košmariška 15-mečio Antano istorija – reportaže iš jo paties namų.

Artėjant įvairiausioms valstybinėms šventėms mes prisimena tuos, kurie kovojo prieš sovietinę sistemą ir buvo disidentai. Juos kalbiname, pasidžiaugiame ir vėliau iki kitų švenčių – pamirštame. Tačiau ar pelnytai? Kiek kainavo toks pasipriešinimas jų artimiausiems asmenims? Vytautas Bogušis tą žino puikiai – dėl savo disidentinės veiklos nuolat įveldavo tėvą, kuris dirbo švietimo sistemoje, kas reiškė, jog būdavo dažnai spaudžiamas valdžios institucijų.

Ved. Virginijus Savukynas.