Išgaravę „valstiečių“ pažadai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimo rinkimus ėjo žadėdama mažinti Seimo narių skaičių, įteisinti rinkimus tik vienmandatėse apygardose, atsisakyti partinių sąrašų. Praėjo treji metai ir Seime siekiama nuleisti rinkimų kartelę, kad į jį galėtų patekti kuo margesnis „sąrašinių“ pulkas.

Seime vieną gaisrą keičia kitas. Šią savaitę neįvyko planuotas pirmasis valstybės biudžeto svarstymas plenariniame posėdyje. Oficiali priežastis – Biudžeto ir finansų komitetas nespėjo laiku visko apsvarstyti. Tačiau bėda ta, kad nuo pat biudžeto pateikimo Seime dienos tęsiasi situacija – visi prieš visus. Vyriausybės pasiūlymai kritikuojami, prezidento – taip pat, partijos ir jų atstovai dar ir niaujasi tarpusavyje. Ir nors biudžete veriasi kone milijardo skylė, parlamentarai prirašė savo pageidavimų už kokius 600 milijonų, o pajamų šaltiniai niekam nerūpi.

Dialogas su Baltarusija – įmanomas, bet išlieka dvi raudonos linijos. Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs atnaujinti dialogą su Baltarusijos autoritariniu režimu kartu pabrėždamas, kad išlieka dvi raudonos linijos – Baltarusijos atominė elektrinė, Lietuvoje geriau žinoma Astravo vardu, ir žmogaus teisės. Būtent jos ir buvo eilinį kartą pamintos praėjusį savaitgalį parlamento rinkimuose, kurie atrodė greičiau formalumas ir kuriuose, tarptautiniai stebėtojai bei Baltarusijos opozicija pripažino, trūko demokratijos bei buvo daugybė pažeidimų. Rinkimų rezultatas – į parlamentą nepateko nė vienas opozicijos atstovas. Pokalbis studijoje apie tai su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

Išlaisvinti lietuvių žvalgai su žiniasklaida bendrauti nenori, norvegas – atvirkščiai. Po ilgai trukusių pastangų iš Rusijos kalėjimo išlaisvinti du Lietuvos žvalgai dabar išgyvena „reabilitacijos ir aklimatizacijos“ laikotarpį ir bent kol kas nenori bendrauti su žiniasklaida, teigia Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas. Kitaip nei lietuviai, atrodo, norintys ramybės po kelių Rusijos kalėjimuose praleistų metų, kartu su jais išlaisvintas norvegas Frode Bergas susitiko su žiniasklaida ir pabrėžė – šalies žvalgybos tarnyba jį apgavo, nes jis neva tik teikė „draugišką paslaugą“ pažįstamui, kuris, beje, su žvalgyba buvo susijęs.

Po Prancūzijos prezidento pareiškimų – antiprancūziško fronto užuomazgos. Po prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų apie mirusias NATO smegenis, Šiaurės Atlanto aljanse – antiprancūziško fronto užuomazgos. Kritikai sako, kad su E. Macrono pozicija gal ir galima sutikti, bet jo siūlomi sprendimo būdai, tarp kurių – mažiau Amerikos Europoje ir daugiau Rusijos – netinkami. Gelbėti NATO pasisiūlė Vokietija, o jai padėsianti paskelbė Lenkija.

Šią savaitę Vašingtone baigėsi prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo viešų klausymų maratonas. Per tris dienas Atstovų Rūmuose liudijo dar devyni žmonės. Žvalgybos komiteto demokratai sako iš diplomatų išgirdę pakankamai, kad įsitikintų, jog D. Trumpas piktnaudžiavo pareigomis. Spaudimą Ukrainai demokratai vadina sunkesniu nusižengimu už prezidento Richardo Nixono Votergeito skandalo dangstymą.

Princas Andrew traukiasi. Jungtinės Karalystės princas Andrew, aštuntas eilėje į sostą, paskelbė, kad traukiasi iš viešų pareigų. Tai jis pranešė po viešųjų ryšių katastrofa vadinamo interviu. Per jį bandė aiškintis dėl mestų kaltinimų turėjus seksualinių santykių su septyniolikmete, kurią jam esą parūpino jo bičiulis, teistas sekso nusikaltėlis Jeffrey Epsteinas, prekyba žmonėmis kaltinamas dabar jau velionis amerikiečių finansininkas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.