Laurynas ir Eglė Siručiai į Norvegiją išvažiavo dar tada, kai ši šalis nebuvo tarp populiariausių emigrantų krypčių – priešingai, tai buvo periferiją, apie kurią visi žinojo tik tiek, kad žmonės ten labai daug uždirba ir labai laimingai gyvena. Taigi laimės ieškoti išsiruošė ir jie – į Norvegiją jie atvyko mašina, nežinodami nei kur dirbs, nei kur nakvos, norvegiškai nemokėdami nei žodžio. Norvegijoje ištvėrę daugybę išbandymų ir pagaliau gavę kvalifikuotus darbus, Laurynas ir Eglė nesijaučia šioje saugūs, jie siunčia žinutę: „Nesitikėkite, kad prasigyvensite Norvegijoje“.

Anglijoje apsigyvenęs Marius Adomaitis išsigydęs praeities žaizdas pasakoja kaip iš lietuvių merginas vagia anglai. Picų išvežiotoju Lietuvoje dirbęs Marius buvo laimingas tol, kol neprasidėjo su greitaisiais kreditais – klimpo į vieną skolą po kitos, kol teliko išvykti dirbti į Angliją. Išvykdamas su savimi vaikinas neturėjo, ką pasiimti – tačiau po kurio laiko iš Lietuvos atvyko jo mergina. Po santykių dramos atsigavęs Marius dabar kuria naują šeimą, bando atsitiesti finansiškai ir sako, kad Anglija jam tapo kaip namai.

Buvusią emigrantę Aušrą Trilupaitę visi gąsdino, kad sugrįžusi į Lietuvą ji gailėsis, tačiau mergina sulaukė daugybės darbo pasiūlymų. Į užsienį Aušra išvažiavo po to, kai supyko ant savo buvusių darbdavių – jiems rūpėję ne darbuotojai, o tik pinigai. Atvykusi į Londoną nerado ten jokio svetingumo: buvo sunku susirasti darbą, teko pakęsti žeminimą dirbant fabrike, tačiau galų gale rado sėkmingą darbą, įsitvirtino. Tačiau tada sugalvojo grįžti į Lietuvą. Dabar mergina dirba tarptautinėje viešbučių kompanijoje ir sako besijaučianti daugiakultūrinėje erdvėje.

Ved. Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė.