Nuleisti kraują ar sukelti vėmimą nebeužteko: sunkesnėms ligoms gydyti kadaise naudota ir siera, ir gyvsidabris

XVI a. buvo populiaru gydytis gyvsidabriu. Juo išsitepęs visą kūną numirė Radvila Juodasis. Štai kaip jo mirtį aprašė jėzuitai: „Tuoj po to patepimo skausmai sustiprėjo, kamavo jį be perstojo ištisas tris dienas taip smarkiai, kad iš pradžių sutrūkinėjo jam akys, ausys ir burna, paskui išsipūtė šonai, ir galop skilo į dvi dalis galva, taigi šitaip savo išradimu atsitraukęs nuo Dievo su baisiu staugimu iškvėpė dvasią.“

Plačiau apie tai pasakoja medicinos istorikas Aistis Žalnora.