Lietuvoje vis dar susiduriama su požiūriu, kad kultūriniai renginiai skirstomi į „rimtus“ ir „nerimtus“. Kalbant apie dramą ar tragediją, net nediskutuojama, kad tai – „aukštasis menas“ ar „kultūra“. Jei tai komedija ar humoro šou – tai jau „komercija“, „chaltūra“. Kas klijuoja tokias etiketes? Kas nustatė tokius vertinimo standartus ir uždraudė kultūrai juoktis? Juk lietuviškų komedijos žanro filmų, spektaklių, humoro šou salės yra pilnos žiūrovų, žmonės daug juokiasi ir moka už tai pinigus. Diskusijoje nagrinėjama humoro kultūra Lietuvoje: - šiek tiek istorijos, dabartis ir ateities prognozės; – humoras tik kvailiams? Ar mokėjimas pasijuokti iš savęs yra vertybė? - ar humoristui reikalingas universitetas? - scenos profesionalų patirtis dramoje, tragedijoje ir komedijoje: kūryba, ryšys su auditorija, profesijos ypatumai; - šiuolaikinis žiūrovas – koks jis? – humoras kaip įrankis socialinėje veikloje. Moderatorė: Gabrielė Martirosian. Dalyviai: Eimutis Kvoščiauskas, Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė ir Sakalas Uždavinys.