„(Ne)emigrantai“: dešimtmetis darbo Kipre, sovietmečiu kvepiantis Kaliningradas ir maorių kultūrai pažinti iškeistas vadovės darbas

Naują sezoną pradeda visus pasaulio lietuvius vienijanti laida „(Ne)emigrantai“. Pirmajame pasakojime – vilnietės Miglės Stankevičiūtės dešimtmetis Kipre. Pasak pašnekovės, čia ji surado gyvenimo meilę bei tapo privataus šeimos viešbučio valdytoja. Tačiau ne viskas rožėmis klota ir ten, kur šilta, – nors Miglė atiduoda darbui visą save, klientai vis tiek lieka nepatenkinti. Esą tokiame versle galima pamatyti ir itin daug skirtingų žmonių, ir tikrąją Kipro pusę, nes tai, ką pamato turistai bei poilsiautojai, yra viso labo paradinė scena.

Laidos kūrybinė grupė pirmą kartą istorijoje pas savo pašnekovus užsienyje vyko ne lėktuvu, o automobiliu. Priežastis paprasta: nemokamos vizos į Kaliningradą ir kūrybinė grupė jau lankosi vos už kelių šimtų kilometrų nuo Vilniaus esančiame Rusijos mieste Sovetske. Tai uždaras, sovietmečiu dvelkiantis kraštas, kuriame atsidūręs pasijunti, lyg būtum grįžęs daugybę metų atgal. Nors čia gyvena beveik 11 000 lietuvių, apie šį kraštą žinome, ko gero, mažiau nei apie bet kurią kitą šalį. Mūsų tautiečiai sovietmečiu čia vyko norėdami išvengti tremties, kiti – meilės emigrantai, treti – verslininkai, susigundę lengvesnėmis galimybėmis užsidirbti. Sovetske gyvenantiems lietuviams atgaiva širdžiai ir sielai – sekmadienio mišios, vykstančios lietuvių kalba. Dvasininkas Anupras sako, jog lietuviams labai svarbu susitikti vieniems su kitais, kalbėti sava kalba, jausti artumą. Laidos herojaus Algio tėvai į Kaliningrado sritį pabėgo dėl Lietuvoje vykusių trėmimų. Sovetsko lietuvis su rusaite žmona Irina čia augina 5 vaikus. Moteris niekur nedirba, rūpinasi vaikais, tad uždarbio našta atitenka Algiui. Vyras teigia, kad pašalpa už vaikus čia juokinga – vos 8 eurai už vaiką. Kita laidos herojė – parduotuvės direktorė Judita. Moteris gimė Kaliningrado srityje, bet baigė lietuvių mokyklą. Sovetske sėkmingai sukūrė verslą, tad grįžti į Lietuvą nebeketina. Judita sako, kad keisti nieko nenorėtų. Per daug visko pasiekta ir nuveikta šiame krašte, čia jaučiasi laiminga. O, grįžus į Tėvynę, viską tektų pradėti iš naujo.

Restorano vadovės darbas, nuosavas namas, naujausias automobilis bei įspūdingi Norvegijos vaizdai bei panoramos – turbūt daugelis apie tai tik pasvajoja. Tačiau Gintarė Kozirenkaitė, gavusi viską, sau pasakė, kad tai viso labo jauno žmogaus svajonės, o ji ieškojo visai ne to. Visas santaupas išleidusi mokymams Naujoje Zelandijoje ji tapo maorių šokio masažiste.

Socialinė dokumentika. Ved. Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė.