Telšiai. Miestas, išaugęs ant Masčio ežero kranto, ant septynių kalvų ir ant vienos iš jų - Telšių katedra. Šventovė restauruojama jau ne vienus metus. Atkuriamas istorinis dekoras ir altorių lipdiniai. Interjeras neturi analogų Lietuvoje - katedra dviejų aukštų, sienas supa galerija. Pirmajame aukšte, pats seniausias - Švč. Loreto Dievo Motinos altorius, išlikęs dar nuo senosios koplyčios laikų. Sukurtas garsaus meistro Tomo Podhaiskio 18 a. pabaigoje. Antrojo aukšto centrinis Šv. Antano Paduviečio altorius dekoruotas korintiško stiliaus orderiu su kolonomis ir piliastrais, dantytais karnizais bei frizais, puoštas angeliukų su girliandomis lipdiniais. Nišose - pranciškonų šventųjų skulptūros. Didysis altorius - baroko ir klasicizmo dekorų derinys. Restauratoriai taip pat valo sovietmečio pertapymus katedros skliautuose ir atkuria 19 a. pabaigos dekorą bei spalvas. Deja, ankstyviausios, barokinės tapybos neišliko, apie ją byloja kuklios atodangos.

Kaunas. Švenčiausiojo sakramento (studentų) bažnyčia – viena labiausiai nukentėjusi šventovių, keletą šimtmečių niokota ir vėl prisikelianti. Dar 17 a. pab. statyta dominikonų ordinui, buvusi barokinio stiliaus. Per karą su Napoleonu šventovė buvo nusiaubta, vėl atstatyta. Tačiau caro valdžia vienuolyną ir bažnyčią uždarė. Įkūrė kalėjimą ir gimnaziją, o jos mokiniams atiduotą šventovę pavertė cerkve. Tik atkūrus Lietuvos valstybę, bažnyčia sugrąžinta katalikams. Į aukojamas šventas mišias rinkosi ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai bei dėstytojai, tad nuo tų laikų dar yra vadinama Studentų bažnyčia. Sovietų valdžia bažnyčią vėl uždarė. Įrengė knygų sandėlį, o vėliau rekonstravo į kino teatrą „Santaka". Šiandien žvelgiant į išniekintos bažnyčios interjerą, sunku patikėti, kad tai buvo viena puošniausių Kauno šventovių. Tačiau per šimtmečių negandas yra išsaugota viena iš bažnyčios sakralių puošmenų - penki vitražai, sukurti Austrijos dirbtuvėse.