Lietuvos disidentas Petras Plumpa, septynerius metus kalėjęs Mordovijos lageriuose, sako, kad sovietų okupacijos metu jaunimas tvirtai tikėjo, kad dėdamas pastangas jis gali išlaisvinti Lietuvą. Rezistentas Vytautas Varkala jam antrina: patriotiškoje šeimoje pasirinkimo nebuvo – arba laisvė, arba kova. Pasak pašnekovo, jaunimas ignoruodavo sovietinius valdininkus, komjaunimą, o į kovą už Lietuvos laisvę būdavo įsitraukiama dar mokyklos suole. V. Varkala buvo suimtas ir tardomas, tačiau net ir po ilgų tardymo valandų vyras neišdavė nė vieno bendražygio. Anot taip pat dar mokykloje rezistencinę veiklą pradėjusio P. Plumpos, jaunimas neretai matydavo ne tik stribų atliekamas kratas, bet ir susidorojimą su nekaltais žmonėmis. Į lagerius ištremti lietuviai malonės neprašydavo – tai būtų reiškę, kad jie pripažįsta, jog kovodami už šalies laisvę elgėsi netinkamai. Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sako, kad tokie žmonės, be abejo, yra šalies didvyriai. Nors to dvasinio idealo, dėl kurio kovojo lietuviai, dar nepasiekėme, politikas įsitikinęs: ateinančios kartos tą būtinai padarys.